Pasakų p-800bfd02e31135eb5eebcbf93072a7a4.jpg

Pasakų parkas

Plotas – 29 ha.

Susipažinkime su Vilniaus Pasakų parku. Tai ant Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonų ribos esanti rekreacinė zona. Parkas arti Vilniaus televizijos bokšto atlieka gamtinio ramsčio vaidmenį intensyviai urbanizuotoje teritorijoje. Be gamtos, parką nuolat veikia ir keičia visuomenės ir meno vyksmas.

Šiame parke rasite:

  • mišką
  • pievas
  • asfaltuotus takus
  • apšvietimą
  • suolus
  • šiukšliadėžes
  • šviesos instaliacijas „Vilniaus legendos“
  • medines skulptūras
  • 100 km tako aplink Vilnių atkarpą
  • vaikų žaidimų aikštelę
  • pavėsinę

Parkui rengiamas atnaujinimo projektas.

2023 m. Pasakų parko esamos situacijos analizė

2023 m. spalio mėn. Pasakų parko kūrybinių dirbtuvių rezultatai

Daugiau informacijos

Pasakų parko svarbiausia gamtinė vertybė yra miškas. Tai jaunas 40-50 metų pušynas su nemaža panašaus amžiaus beržų priemaiša. Medynas vieno ardo, nesudėtingas. Po medžių lajomis daug kur želia tankus krūmų trakas. Pušyno kaita kitomis medžių rūšimis dar menkai pastebima. Medynas labai tankus, neleidžia po lajomis dygti drebulėms, liepoms, eglėms ir kitiems medžiams.

Pušyne randama beržo priemaiša miesto parke laikoma vertybe. Panašiame ūkiniame miške beržai be gailesčio būtų išimami dėl jų daromo neigiamo poveikio pušims. Rekreacinėje zonoje beržo priemaiša saugoma dėl biologinės įvairovės palaikymo. Mišriuose spygliuočių ir lapuočių medynuose paukščių, žvėrių, vabzdžių ir kt. gyvų organizmų biologinė įvairovė didesnė. Tuo tarpu gryni pušynai būna palyginti skurdūs kelių organizmų namai. Būdingi parko žvėreliai – kiaunės, voverės, ežiai, kurmiai, šikšnosparniai. Įprasti parko paukščiai – kėkštai, mėlynosios ir didžiosios zylės, startos, juodieji ir strazdai giesmininkai, karetaitės, liepsnelės, devynbalsės, pečialindos, geniai.

Pasakų parko miškas yra vienas iš Vilniaus miesto elementų, kuriantis žalio miesto įvaizdį ir tikrovę. Parkas kaip koridorius jungia Karoliniškių draustinio miškus su miškinga pietvakarių miesto dalimi. Net nedidelės giraitės gali formuoti svarbų gamtos karkaso tinklą.

Pasakų parke 1987 metais buvo pastatytos medinės skulptūros, vaizduojančios mitines būtybes ir pasakų personažus bei siužetus. Mūsų dienas pasiekė nemaža dalis taip seniai pastatytų medinių skulptūrų. Sustingusios laumės raganos laukia praeivių Pasakų parke.

Šiandien Pasakų parką puošia šiuolaikinė meninė instaliacija. Vakare ir naktį čia atgimsta 10 šviečiančių Vilniaus legendų. Sutemus takeliuose ir medžių lajose nušvinta Geležinio Vilko, Bazilisko, Šv. Kazimiero ir kitų visiems gerai žinomų ar bent girdėtų legendų ir istorinių asmenybių projekcijos. Tai sėkmingas, veikiantis ir Lietuvoje unikalus projektas. Šiuolaikiniais techniniais sprendimais pavyko pristatyti meną ir kultūrą šiandienos praeiviui. Instaliacija keičia istorijos ir legendų vaizdavimo formą ir išlaiko parko idėją.

Parke yra gerai išlikusi viena žemės meno skulptūra. Nusileidus laiptais slėnyje suformuota grunto ir akmenų instaliacija.

Pasakų parką kuria gamta, žmogus, istorija ir legendos. Kviečiame aplankyti Pasakų parką tiek dieną tiek naktį.

 

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas
Raimundas Ereminas

Archyvinis 1986 m. filmas iš Pasakų parko atidarymo

Archyvinis filmas „Pasakų šventė“, skirtas Vilniaus Pasakų parko atidarymui. Projektą Vilniaus m. užsakymu vykdė architektas R. Jurgila.
Režisierius V. Blinstrubas
Operatorius V. Ikamas