VILNIAUS MIESTO PARKAI

Ir šių metų šienavimo sezoną Vilnius laikysis pažangaus ir tvaraus miesto vejų ir pievų šienavimo nuostatų, kurios susietos ir su žaliąja miesto politika – prižiūrint aplinką bus siekiama atkurti natūralias pievas miesto erdvėse, išsaugoti tokių pievų ekosistemą, rasti balansą tarp tvarkos užtikrinimo ir natūraliai augančių žolynų išsaugojimo.
Ir toliau dėmesys bus skiriamas tam, kad miesto želdynuose neatsirastų „plikų“ plotų – šienaujama bus tik tada, kai išties reikia, ir tik ten, kur būtina – galvojant ir apie bioįvairovės palaikymą, ir apie žaliųjų zonų apsaugą sausros atveju.
Kaip tvirtina specialistai, bioįvairovė reiškia, kad kiekvienas augalas ir gyvūnas turi savo siaurą nišą ir stipriai stumdosi pečiais su kitais kaimynais, todėl nė vienas neįsigali, o tuo pačiu ir nevirsta žmogų kartais erzinančiu veiksniu. Vilnius jau pernai sulaukė pagyrimų, kad natūralios vejos suteikia miestui gyvybės. Žiedus lanko įvairūs vabzdžiai, pievose atsiranda vietos pasislėpti mažosios faunos atstovams, žiedai brandina sėklas ir jas išbarsto, kad pražystų kitąmet.

Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ savo prižiūrimose teritorijose taip pat palieka nepjaunamų plotų. Tokių natūralių pievų galima rasti Vingio, Ozo, Lūžių, Pasakų ir kituose parkuose.

Daugiau informacijos https://vilnius.lt/lt/2021/05/08/vilnius-ir-siemet-tes-tvaraus-sienavimo-strategija/. 

Šiandien sostinės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) darbuotojai Bernardinų sode ir Ozo parke pastatė 11 specialių namelių, vadinamų vabzdžių viešbučiais. Šia akcija siekiama paskatinti miestiečius domėtis juos supančia gamta ir prisidėti prie tvarios miesto ekosistemos išsaugojimo. Iš natūralių medžiagų pagaminti nameliai, vadinami vabzdžių viešbučiais, yra skirti apgyvendinti įvairių rūšių vabzdžius, jie dažniausiai yra statomi parkuose, soduose arba miškuose. Be tiesioginės paskirties šie įdomūs statiniai naudojami ir apželdintų erdvių dekoravimui, ir kaip priemonė gyventojų edukacijai apie vabzdžių rūšių įvairovės išsaugojimo reikšmę.
Bendradarbiaudami su VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininku Raimundu Ereminu, įmonės savanoriai pasirinko kelias Ozo parko ir Bernardinų sodo vietas, kuriose įrengė 11 įvairaus dydžio vabzdžių namelių.
Pasak VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininko Raimundo Eremino, vabzdžių rūšių įvairovės išsaugojimas yra aktualus daugelyje šalių, nes dėl miestų plėtros ir pramonės veiklos nuolatos išnyksta daugybė biologinių rūšių, kurios yra svarbios bendros ekosistemos pusiausvyrai.
„Įvairios vabzdžių rūšys nyksta ir dalis žmonių net nepastebi, jog darosi vis tyliau, nes vabzdžiai nebezvimbia, nebedūzgia. Gamtininkai vartoja net tokį terminą „tylusis rūšių išnykimas“. Jos nyksta dėl kenksmingos arba neatsakingos žmogaus veiklos, dėl pesticidų, herbicidų, dėl žmogaus įsikišimo į gamtą, netinkamo ūkininkavimo priemonių. Įtakos turi ir tai, kaip yra prižiūrimos pievos mieste, kokie augalai pasirenkami aplinkos apželdinimui“, – sako miškininkas. Jo teigimu, dažniausiai žmonės vabzdžius pastebi tik tada, kai kuris nors iš jų įgelia arba įkyriai zirzia ir kelia susierzinimą. Deja, retai pagalvojama, kad net ir tie mažieji „skriaudėjai“ yra labai naudingi mūsų ekosistemos dalyviai, nes užima svarbų vaidmenį gyvūnų ir net žmonių maisto grandinėse. „Pasaulyje egzistuoja apie kelis milijonus įvairiausių vabzdžių rūšių ir tik labai nedidelė jų dalis yra kenkėjiški. Dauguma vabzdžių atlieka biologinę kontrolę, tai yra naikina parazitus ir kenkėjus – amarus, vikšrus. Vabzdžiai purena dirvožemį, ardo biologines atliekas, jie yra labai svarbūs augalų dauginimuisi. Neabejotina, kad vabzdžių išnykimas kelia grėsmę ir kitų augalų bei gyvūnų rūšių išnykimui“, – aiškina Raimundas Ereminas.
Miškininkas džiaugtųsi, jei tokių vabzdžių viešbučių Lietuvoje atsirastų kuo daugiau. Net jei esminio pokyčio vabzdžių populiacijai ir nebūtų padaryta, svarbu, kad jie signalizuotų gyventojams apie ekologinės pusiausvyros išsaugojimo reikšmę. „Mėgstantiems meistrauti namuose vabzdžiams skirtą namelį nesunku pasigaminti patiems. Svarbu panaudoti kuo įvairesnes natūralias medžiagas – medžių šakeles, tuščiavidurius stiebus, žievę, sudžiūvusią žolę, samanas, kad jos tiktų skirtingų rūšių vabzdžiams. Tokios medžiagos ilgainiui supūva, sutrūnija ir tampa nebetinkamos vieniems vabzdžiams, tačiau labai tinkamos kitiems. Todėl vieno viešbučio kontingentas gali laikui bėgant keistis“, – pasakoja „Vilniaus miesto parkų“ miškininkas. Jis priduria, kad nereikia baimintis, jog tokiuose nameliuose apsigyvens erkės, joms reikalingos visai kitokios sąlygos.
Raimundas Ereminas džiaugiasi, kad vabzdžių viešbučiai atsirado Bernardinų bei Ozo parkuose. Miškininkas iš toli pastebi tokius namelius ir privačiose valdose. „Kai pamatau kieme ar sode tokį daiktą, galiu suprasti, jog čia gyvena žmonės, kurie mąsto kompleksiškai apie savo aplinką ir rūpinasi darnia jos ekosistema. Visi turime taip elgtis“, – sako miškininkas.

Visas straipsnis https://vilnius.lt/lt/2021/05/25/edukacijos-tikslais-vasa-darbuotojai-pastate-vabzdziu-viesbucius-dviejuose-vilniaus-parkuose/. 
Nuotrauka Sauliaus Žiūros.

Viena didžiausių Vilniaus miesto žaliųjų erdvių – Tauro kalno teritorija – vasarą pasitinka su permainomis: čia pradėti tvarkybos darbai, kurie apims ir Liuteronų sodo, ir Nacionalinės koncertų salės aplinkos sutvarkymą. 
Liuteronų sode (Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksas) šiuo metu pradedami archeologiniai tyrimai, planuojama ir arboristinė senųjų parko medžių priežiūra. Pagal Liuteronų sodo tvarkybos projektą nebus šalinamas nė vienas medis.
Tauro kalno parko teritoriją planuojama sutvarkyti taip, kad ji ne tik pabrėžtų naujai atsirasiančios koncertų salės architektūrinį charakterį, bet ir taptų patogia viešąja erdve susitikti ir pailsėti miestiečiams. Atsižvelgus į Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rekomendacijas, atsisakyta projektiniuose pasiūlymuose pateikto plano šalinti 140 iš 1040 esamų parko želdinių.
Ekspertizei pateikiamame techniniame Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projekte numatytas iš viso 24 medžių šalinimas. 4 iš jų – dviejų ekspertų komisijų pripažinti neperspektyviais, kitų šalinimai neišvengiami dėl architektūrinių ir inžinerinių sprendinių: pėsčiųjų tako ir viaduko įrengimo. Parko teritorijoje įrengiamas pėsčiųjų viadukas sujungs Tauro kalną su P. Cvirkos skveru. Viadukas virš judrios Tauro gatvės padės be kliūčių patekti iš Tauro kalno želdyno į želdyną, esantį kitoje gatvės pusėje ir taip paskatins naują pėsčiųjų ryšį tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio.
Visą minėtą projektą planuojama įgyvendinti 2023 m. – Liuteronų sodo tvarkybos darbai turi būti baigti 2022 m., o Tauro kalno parko teritorijos tvarkymas – 2023 m.

Visas straipsnis https://vilnius.lt/lt/2021/05/24/tauro-kalnas-tvarkomas-tausojant-senuosius-zeldinius/.