VILNIAUS MIESTO PARKAI

Pavasaris visada siejamas su įvairių lauko darbų pradžia, įsibėgėja medžių genėjimai. Šiame darbe turime elgtis atsargiai ir atsakingai, nes medžiai sudėtingi, keisti gyvi organizmai. Norint genėjimą atlikti teisingai būtina turėti žinių. Grubus šakų ir viršūnių pjaustymas augalui gali pakenkti.
Apgenėtas medis po darbų turėtų išlikti panašus į save. Ką tai reiškia? Skirtingos subrendusios medžių rūšys turi jiems būdingą lajos formą: eglė kūgišką, liepa kiaušinišką, uosis skėtišką. Augdami augalai keičia savo išvaizdą. Jaunų pušų laja kūgiška, senstant ji tampa ovali arba rutuliška. Vyresniame amžiuje pušies laja tampa skėtiška arba netaisyklinga. Atviroje erdvėje augančio ąžuolo liemuo trumpas, staigiai laibėjantis, laja plati, rutuliška su stambiomis, skėstomis, kreivomis šakomis. Turime suprasti, medis bus gražus ir sveikas, jei po darbų išliks panašus į save.
Profesionalia medžių priežiūra užsiima arboristai. Tai palyginti naujas amatas šalyje. Arboristas geba įvertinti medį ir jį matyti kaip neatsiejamą elementą supančioje aplinkoje. Be augalo dar svarbu įvertinti aplinkos gruntinius vandenis, oro užterštumą, šviesos kiekį, dirvožemio ir šaknų būklę, net biologinę įvairovę.
Šalies okupacijos metais požiūris į medžius buvo primityvus.  Turbūt todėl dar daug kur galime pamatyti stebinančių medžių „stulpavimo“ pavyzdžių.  Šiandien arboristai vienu balsu tvirtina, kad medžių viršūnių nupjovimas arba „nutopinimas“ (angl. topping) – daro nepataisomą žalą medžių gyvybingumui. Ilgą laiką formuotas stereotipas, kad viršūnės nupjovimas medžiams jokios didelės neigiamos įtakos neturi, nes jie vis tiek atželia ir suformuoja naujas lajas. Ilgalaikiai stebėjimai ir tyrimai parodė visiškai priešingą rezultatą. Kas „nutopintame“ medyje vyksta?
Pažeistas augalas praranda lapiją, todėl jos atstatymui naudoja savo šaknyne sukauptas medžiagas – vadinamąjį potencialą. Tuo metu šaknynas negauna pakankamai reikalingų medžiagų, kurios formuojasi fotosintezės proceso metu medžių lapuose. Gaminamų medžiagų trūksta, nes lapų nėra. Sukasi uždaras ratas: šaknynas eikvoja sukauptą potencialą lajos formavimui, tačiau negauna medžiagų papildymo ir pačios nyksta. Kartais medis po „nutopinimo“ taip ir neatželia. Negaudamos reikalingų medžiagų, šaknys pradeda nykti, jose suaktyvėja puvinį sukeliantys grybai. Puvinys per šaknų kaklelį patenka į kamieno balaną. Pjūvio vietoje žaizda niekada neapauginama, išlieka atvira visą laiką. Formuojasi puvinys, kuris, silpstant medžio atsparumui, kaskart sparčiau plinta kamiene. Pradeda formuotis ertmė. Medis sparčiai nyksta, kol atsiranda minimalus balansas tarp išlikusių šaknų ir naujai susidariusios lajos. Formuojasi naujas vainikas su būdingais neigiamais faktoriais: daug šakų iš vienos vietos, silpnas tvirtinimasis, drevės „topinimo“ vietoje, centrinis kamieno puvinys. Faktiškai, kiekvienas medis tampa potencialiai pavojingu aplinkai, savotiška uždelsto veikimo bomba.

Bernardinų sodas įrengtas 2013 m. Visus šiuos metus jis intensyviai lankomas ir labai mėgstamas vilniečių bei miesto svečių. Per aštuonerius sodo gyvavimo metus takai susidėvėjo, po žiemos ir lietingu metu jie tampa sunkiai praeinami dėl susidarančių balų.

2020 metais buvo užsakytas Bernardinų sodo takų dangos būklės įvertinimas bei remonto sprendinių pateikimas, kurį atliko VGTU Kelių tyrimo institutas. Įvertinimo metu vizualiai tirta takų būklė, išmatuotas dangų lygumas, tikrinta dangos sluoksnių sudėtis. Kadangi pagrindiniai ir pagalbiniai takai naudojami intensyviai, rekomenduojama nuolatinė, ne rečiau kaip kartą per metus atliekama takų priežiūra išlyginant bei atstatant pažeistus dangos plotus.

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe atlieka parkų, skverų ir kitų teritorijų priežiūros ir sanitarinio valymo paslaugas: vejų pjovimą, takų ir laiptų valymą, šiukšlių surinkimą ir šiukšliadėžių priežiūrą, menkaverčių krūmų ir medelių pjovimą, pasodintų medelių ir krūmų priežiūrą, gėlynų įrengimą bei jų priežiūrą ir kitus aplinkos tvarkymo darbus. Įstaigos patvirtintuose atliekamų paslaugų įkainiuose nebuvo numatyti takų dangos tvarkymo darbai. Todėl 2020 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino papildomą įkainį – takų dangos įrengimas ir remontas.

Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ šį pavasarį ėmėsi Bernardinų sodo takų remonto. Pradėta lyginti pagrindinio tako atkarpa prie pagrindinių sodo vartų. Toliau takai bus lyginami pagal jų būklę ir naudojimą. Esant poreikiui bus atliekami papildomi darbai pridedant skaldos medžiagų. Tikimasi Bernardinų sodo takus sutvarkyti iki Velykų.

Atsiprašome Bernardinų sodo lankytojų už nepatogumus dėl vykdomų darbų.

Kiekvienas metų laikas yra palankus inkilų gyventojams. Ar manote, kad vasara miegapelei dėžėje medžioti zylę nepatogu? Negi rudenį ant stogo krentantis obuolys gąsdina inkile miegančią voverę? Ar žiemą gūžtoje tupinti zylė pageidauja centrinio? Inkilai aktyviai dalyvauja miško gyvenime kiekvieną dieną. Žmonių dėmesys keičiasi pagal sezoną, todėl apie namelius paukščiams kalbame pavasarį.
Ėjo kartą žmogelis, nešėsi inkilą. Staiga kad suriks iš už krūmo paukštininkas: „Netikusį inkilą sukalei!“. Po to karto žmogus bijojo vykdyti gerus ketinimus. Mus, gamtininkus, vilioja karšta pagunda sukritikuoti kilniaširdį paukštelių mylėtoją, miškan nešantį įtartinos konstrukcijos, šuns būdą primenantį inkilą.
O ar nebūtų geriau, jei inkilų kėlimas vėl taptų masinis reiškinys? Nėra čia raketų mokslas. Dalijuosi penkiomis dingstimis, kurios gali jus motyvuoti užsiimti šia aplinkai naudinga veikla:

• Geras būdas šeimai veikti kartu
• Puiki tema draugų šeimų susitikimui
• Būdas pakelti jūsų įmonės įvaizdį
• Gali būti dar vienas „pirmas kartas“ jūsų gyvenime
• Tikrai patiks mokytojai.

Iš kur gauti inkilą? Auksarankiai inkilą gali pasigaminti. Iš eilės rekomendacijų, kurias galėčiau pateikti, išrinkau vieną. Negaminkite inkilo iš senų baldų. Toks kūrinys tiesiog nuvilia. Labai nuvilia. Tiems, kurie, žinoma, yra gabūs meistrai, bet neturi nei medžiagų, nei įrankių, rekomenduoju inkiliuką nusipirkti. Patikimiausia prekę pirkti iš staliaus, nes jo inkilas bus tvirtas ir pagamintas iš patikimų medžiagų. Jei jums pasiseks surasti stalių ornitologą, jūs laimėsite dvigubai, nes jo inkilas dar bus patobulintas įvairiomis apsaugomis, drenažu ir pritaikytas konkrečiam paukščiui.

Pigūs inkilai prekybos centre nėra švaistymas. Tiesiog juos nupirkus jau reikia remontuoti. Būtina sukalti, sutvirtinti, kad dėžėje neliktų plyšių, nešviestų saulė, nepūstų vėjas.
Kas inkile gali gyventi? Išvardinsiu visus Dievo gyvulėlius, kada nors rastus mažuose inkiluose. Paukščiai – musinukė, šešių rūšių zylės, gražiagalvė, raudonuodegė liepsnelė, karietaitė, bukutis, varnėnas, čiurlys, karklažvirblis, žvirblis, genys, žvirblinė pelėda. Žvėreliai – keturių rūšių miegapelės, geltonkaklė pelė, pelėnas, voverė, kirstukas nykštukas, šikšnosparniai. Vabzdžiai – kamanės, širšuolai, skruzdėlės, bitės. Plati biologinė įvairovė. Kam nors namelis medyje tikrai tiks ir patiks. Yra vienas padarėlis, kuris gali gyventi, medžioti šalia ir iš inkilo. Tai katinas murklys. Per sezoną jis sugauna šimtą paukščių.
Kur kelti inkilą? Suraskime nameliui ramią vietą, švelnų pavėsį, gerą priedangą nuo vėjo. Svarbiausia kad „viešbutyje“ nebūtų karšta, šalta, netrauktų skersvėjis ir inkilo nuo žemės nepasiektų žmogus. Paukščių gali būti daugiau. Miškuose ir parkuose trūksta natūralių drevių ir uoksų. Įkėlę inkilą jūs tarsi pasendinsite medį, sukursite drevės imitaciją. O jei netyčia prisiminsite inkilą išvalyti kasmet, naudą padvigubinsite. Galiausiai jūs tapsite geriausiais miško draugais.

VšĮ "Vilniaus miesto parkai" miškininkas Raimundas Ereminas

Nuotrauka Vytauto Šauklio

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/zalias/penkios-dingstys-iskelti-inkila-arba-kaip-padaryti-kad-inkilu-kelimas-taptu-madingas-1007-1473404?copied