____________________________
____________________________
____________________________
____________________________
VINGIO PARKAS
PRANEŠIMAI
Ilgą laiką apleista buvusi Neries senvagės slėnio teritorija Šnipiškėse baigiama tvarkyti – greitu metu šioje vietoje gyventojai galės kokybiškai leisti laisvalaikį. Neries senvagės slėnį vilniečiai galės pasiekti per visą parką besidriekiančiais jau įrengtais dviračių ir pėsčiųjų takais iš Linkmenų ir Ozo gatvių. Leidžiantis taku nuo Ozo gatvės bus galima grožėtis netikėtais panoraminiais vaizdais. Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai – baigiami žymėti dviračių takai, formuojamas lygus žemės paviršius, želdinama veja, atliekami papildomi medžių genėjimo darbai. Ežerėlių pakrantėse dar laukia keletas darbų – artimiausiu metu planuojami krantų lyginimo ir apželdinimo darbai, kurie galutinai bus baigti pavasarį.
„Šis parkas labai svarbi jungiančioji miesto dalis – Senvagės slėnio želdynas taps jungtimi tarp Ozo parko gyvenamojo rajono ir centrinės miesto dalies. Parke įrengtais pėsčiųjų ir dviračių takais gyventojai galės greitai ir ekologiškai pasiekti miesto centrą, o tai – mūsų prioritetas. Kartu parkas ir visa jo rekreacinė infrastruktūra skirta greta besikuriančio gyvenamojo kvartalo gyventojams, dar viena jauki erdvė laisvalaikiui vos išėjus iš namų“, – apie naują projektą pasakojo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Visas straipsnis https://vilnius.lt/lt/2020/10/16/transporto-aiksteles-vietoje-bendruomenei-atvertas-senvages-slenio-krastovaizdis/.
Rudeninis medžių sodinimas Vilniuje – pačiame įkarštyje. Pralaukus kaitrią vasarą, medeliais apsodinamos anksčiau daugiabučių kiemuose įrengtos žaliosios salelės, naujais sodinukais pildomos gatvių alėjos, kartu vykdomi ir miestiečių prašymai. Rudens pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės želdynų specialistai buvo suskaičiavę apie pusšimtį gyventojų ir įmonių užklausų – artėjant parankiausiam medžių sodinimo laikui, vilniečiai domėjosi galimybėmis pasodinti jų už savo lėšas, pačių pageidaujamose ar miestui parankiose vietose, siūlė vietas, kur tuo turėtų pasirūpinti savivaldybė, prisidėti prie miesto apželdinimo nori ir įmonės.
„Ir pavieniai gyventojai, ir įmonės kreipdamiesi dėl medžių sodinimo dažniausiai nori to paties – įprasminti savo šventes, sukaktis“, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja želdynų klausimais Giedrė Čeponytė. Miestelėnai įprastai tam tikslui renkasi ąžuoliukus, įmonėms patrauklus ir įvairesnis apželdinimas.
Jei žmogus medį sodina savo lėšomis ir pastangomis, įprastai tariamasi ir dėl to, kad trejus metus jį pats ir prižiūrės. Tiesa, įprastai tie medeliai sužaliuoja ne centrinėje miesto dalyje, ne pagrindinėse viešosiose erdvėse, o periferinėse zonose. Savivaldybės želdynų specialistai rekomenduoja iniciatoriams medelius sodinti arti gyvenamosios vietos, kad patiems vėliau vis „užkliūtų“ akis, tad jaustųsi moralinė atsakomybė, o pasirūpinti sodinukais būtų patogu. Po trejų metų medis jau būna sustiprėjęs ir gali apsieiti be intensyvios priežiūros.
Iš žaliąją aplinką vertinančių vilniečių savivaldybė gauna ir prašymų pasodinti medelius vietoj nunykusių. Tuo rūpinasi ir patys želdynų specialistai, bet iš gyventojų gauta informacija padeda susidėlioti prioritetus.
Visi turintieji idėjų dėl miesto želdinimo kviečiami rašyti bendruoju paštu savivaldybe@vilnius.lt, kur specialistai nukreips tiksliau. „Tokiais atvejais įprastai pirmiausia susisiekiama su klausėjais, perklausiami jų pageidavimai dėl vietos ar medžio rūšies, aiškinamasi dėl sklypo priklausomumo – ar jis miesto, ar privačioje nuosavybės sklype – atsakymai turi būti tikslūs, kad medis po kelerių metų neatsirastų kokios nors miesto plėtros projekto epicentre“, – komentavo G. Čeponytė.
Visas straipsnis https://vilnius.lt/lt/2020/10/12/zaliasis-vilnius-asmenines-ir-imoniu-sventes-miestieciai-iamzina-sodinukais/.
Valyti orą, saugoti nuo triukšmo ir automobilių kaimynystės bei tiesiog puošti miestą – sostinės medžių alėjų „užduotys“ šiandien tokios pat, kaip prieš 50 ar 70 metų, kai dauguma jų buvo pasodintos, bet vykdyti jas vis sunkiau – miesto želdiniai sensta kur kas greičiau nei augantieji natūralioje aplinkoje. Tad stengdamiesi pratęsti alėjų gyvenimą ir misiją, savivaldybės specialistai pradėjo didelius jų regeneravimo darbus.
„Jei norime, kad brandžiais medžiais džiaugtųsi ir mūsų vaikai, miesto želdynų atnaujinimas turi būti nuoseklus ir nuolatinis“, – sakė Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja želdynų ir kraštovaizdžio klausimais Giedrė Čeponytė.
Pasak patarėjos, darbai suplanuoti keliomis kryptimis: alėjos bus atnaujinamos vietoj nudžiūvusių, sunykusių ar dėl įvairių priežasčių iškirstų pasodinant naujų želdinių, be to, bus gerinamos sąlygos tebegyvuojantiems brandiems medžiams. Šalia šių darbų bus nuosekliai laikomasi plano, kad vykdant miesto plėtrą ir tiesiant naujas gatves medžių alėjų įrengimas būtų neginčytinas standartas, o tai įgyvendinant būtų iš anksto galvojama apie augimvietės gerinimą ir šaknų apsaugą.
„Gatvės, kurios gali ir turi tapti alėjomis, numatytos ir Vilniaus bendrajame plane, – sakė G. Čeponytė. – Tai turi būti zonos, kuriose šešėlį labiau kuria ne pastatai, o medžiai, kartu sukuriantys ir aiškią žalią skiriamąją juostą tarp važiuojamosios dalies ir namų fasadų.“
Šiandien mieste galima rasti alėjų, kuriose šalia keturių žaliuojančių medžių yra trys skylės, nes ilgus metus buvo įprasta nudžiūvusių medžių vietas uždengti plytelėmis. „Pradėjome atsekinėti tas „išmuštų dantų“ vietas ir sodinsime ten medelius. Beje – didesnius, nei buvo sodinta prieš tą pusšimtį ir daugiau metų. Nuostata yra, kad jie būtų maždaug 5 metrų aukščio, ne mažesnio nei 8–10 cm kamieno skersmens, tai yra apie 14 metų amžiaus, su suformuotu šaknų gumulu ir daugybe kapiliarinių šaknų, kurios medžiui palengvina užsikabinimą ir prigijimą“, – pasakojo G. Čeponytė.
Pasak specialistės, nereikia bijoti to, kad vienoje alėjoje bus skirtingo amžiaus medžiai – užtenka to, kad bus sodinama ta pati rūšis. Vis dėlto alėjų atnaujinimas suteikia galimybę parinkti ir labiau miestui tinkamas medžių porūšius – pavyzdžiui, sodinti ne mažalapes, o didžialapes, amarų mažiau mėgstamas liepas, rinktis kompaktišką lają turinčias rūšis – galvojant apie tai, kad turi matytis kelio ženklai, kad neturi būti kliudomas troleibusų kontaktinis tinklas ir kt.
Sodinant naujuosius medelius rūpinamasi sukurti jiems maksimaliai gerą augimvietę kuo ilgesniam laikotarpiui. Mechaninio ar juolab automatinio laistymo sistemų įrengti miestas neišgali, bet įprastai įvedama kiauryminė žarna, kurios vienas galas lieka žemės paviršiuje ir per ją dvejus ar trejus metus sodinukas yra ir laistomas, ir tręšiamas – kaip tik tie pirmieji keleri metai yra kritiniai, svarbiausi medelio sutvirtėjimui.
Visą straipsnį skaitykite https://vilnius.lt/lt/2020/10/05/vilnius-imasi-zaliuju-aleju-brandus-medziai-verti-didesnio-rupescio/.
Maitinimas ir laisvalaikis Vingio parke
Kavinė „Vingio istorijos“
Kavinė „Picnic bistro“
Dešrainiai
„Terrasport“ nuomos punktas
Lauko vaikų darželis
Šilėnų karavanas
J. Verseckaitės sporto studija
Dviračių, riedučių, paspirtukų nuoma
Oranžiniai triračiai
Senosios kibininės autoparduotuvė
Sulčių baras „Lemonbar“
Velomobiliai ir velokartai
Detaliau »
