Vilniaus japoniškas sodas

Šis parkas – tai pasivaikščiojimo sodas (jap. 回遊式庭園, kaiyū-shiki-teien), sukurtas pagal japoniškų sodų filosofiją ir Japonijos kraštovaizdžio architekto Shiro Nakane koncepciją.
vilniaus-japoniskas-sodas

4,9 ha

Plotas

40

Suoliukai

~1,5 ha

Dekoratyviniai želdiniai

1

Viešasis tualetas

2

Vandens stotelės

1

Vaikų žaidimų aikštelė

7+

Japoniško sodo elementai

Šiame parke taip
pat rasite:

  • ežerėlį
  • sausąjį sodą ir sausąją upę
  • vaikų žaidimo aikšteles
  • muzikos instrumentus
  • pontoninį tiltą
  • mėnulio tiltą
  • krioklį
  • informacinius stendus
  • šiukšliadėžes
  • gertuves
  • suolus
  • viešuosius tualetus
  • pavėsinę
  • pėsčiųjų takus
  • gulbes ir kitus paukščius

Interaktyvus žemėlapis Jūsų patogumui

Interaktyviame žemėlapyje galite filtruoti objektus pagal jų tipą ir greitai rasti dominančias vietas. Pasirinkę pažymėtą objektą matysite išsamią informaciją, darbo laiką bei galėsite patogiai suplanuoti maršrutą iki jo.

Pasirinkite filtrą:

Pasirinkite objektą žemėlapyje

Spustelėkite bet kurį pažymėtą tašką žemėlapyje, kad pamatytumėte tikslią informaciją, darbo valandas ir gautumėte navigacijos maršrutą

Kita svarbi informacija

Čia rasite papildomą informaciją apie parką – jo istoriją, atliktus tyrimus, planuojamus pokyčius ir kitus aktualius dokumentus bei faktus, padedančius geriau pažinti šią žaliąją erdvę.
Vilniaus japoniškas sodo žemėlapis
Parko lankymo taisyklės

1. Tausoti parko želdinius, skaldos, akmenų kompozicijas, vaikščioti tik takeliais.

2. Dviračius prašome palikti prie įėjimo ir parke judėti pėsčiomis.

3. Naminius gyvūnus vedžioti tik takeliais.

4. Už vaikų saugumą atsako tėvai.

5. Rūpintis savo saugumu, nelipti ant akmenų ir sodo kalvų, vaikščioti takeliais ir veja, kur tai leidžiama pagal parko ženklinimą.

Vilniaus japoniško sodo lankymo valandos
Lapkričio–kovo mėn Visomis dienomis 07:00 - 22:00
Balandžio–spalio mėn. Visomis dienomis 06:00 - 23:00
Daugiau informacijos

Sausoji upė

枯流 (kare-nagare)

Iš skaldos ir akmenų sukurta simbolinė upė, vadinama sausąja (jap. 枯流, kare-nagare). Ji prasideda iš kalvos ištekančiame šaltinyje (jap. 枯滝, kare-taki) ir gilia vaga srūva į pagrindinį sodo vandens telkinį. Granitiniai tilteliai per upę taip pat simboliškai pažymi jos vagą. Pakrantes supa kiliminiai flioksai, Japonijoje vadinami vejos sakuromis, vilkdalgiai, paparčiai ir kiti augalai.

Sausasis sodas

枯山水 (karesansui)

Kruopščiai parinktų ir išdėstytų akmenų, skaldelės supamas plotas simbolizuoja vandens telkinio paviršių. Skaldelė sugrėbta taip, kad atvaizduotų vandens raibuliavimą. Sausojo sodo kraštovaizdyje simboliškai sukurta uolėta vandenyno pakrantė su kalnų šaltiniu.

Sausieji sodai nėra dideli – jie tarsi paveikslai apžvelgiami iš vieno taško, atsitraukus. Sodas reprezentuoja dzenbudizmo ideologiją ir paprastumą, būdingus meditacijai.

Kaskada

 (taki)

Kaskados – sumažintos natūralių Japonijos krioklių versijos, dažnai kuriamos japoniškuose soduose. Vanduo teka iš rytų į vakarus, tikima, kad nuplauna visą blogį ir lemia ilgą gyvenimą.

男滝, odaki, vyriško prado kaskados – siauros ir aukštos, greitos tėkmės. 女滝, medaki, moteriško prado kaskados – žemos ir plačios, ramios tėkmės.

Raudonas arkinis tiltas simbolizuoja išmintį, transformaciją ir visa, kas šventa. Dzenbudistai mano, kad eidamas per tiltą žmogus gali atmesti prisirišimą prie fizinių dalykų.

Po tiltu esančiame tvenkinyje gyvenantys koi karpiai simbolizuoja jėgą, drąsą, kantrybę ir atkaklumą. Jie gali užaugti labai dideli ir gyventi ilgą gyvenimą, todėl Japonijoje tapo klestėjimo ir sėkmės simboliu.

Sakurų alėja

 (sakura)

Žodis „sakura“ japonų kalboje reiškia vyšnią. Lietuvių kalboje sakura – tai visos dekoratyvinės japoniškos vyšnios. Pavasarį žydint sakuroms, Japonijoje švenčiama hanami šventė – grožimasi sakurų žiedais parkuose.

Japonų kultūroje sakurų žydėjimas yra gyvenimo efemeriškumo metafora.

Šioje alėjoje auga „Accolade“ veislės vyšnios (lot. Prunus ‘Accolade’).

Šnipiškių ežerėlis

 (ike)

Šnipiškių ežerėlis – tai natūralios kilmės vandens telkinys, susidaręs Neries senslėnio pakraštyje. Jis buvo pažymėtas dar senuosiuose Vilniaus planuose, kaip ir kiti šių apylinkių ežerėliai, kuriuos jungiantys upeliai buvo sunaikinti tiesiant aplinkines gatves.

Plotas – 88 a. Didžiausias gylis centrinėje ežerėlio dalyje siekia 6,7 m.

Ežerėlyje įrengti aeratoriai, kurie padeda vandenį prisotinti deguonies skatinant biologinius procesus ir gerinant ežerėlio vandens kokybę. Esant ramiam vandens paviršiui galite pastebėti iš dugno kylančius oro burbuliukus.

Atsiliepimai apie parką

Tikri lankytojų įspūdžiai ir patirtys iš apsilankymo parke

Įvertinkite parką

Tikri lankytojų įspudžiai ir patirtys iš apsylankymo parke

Ar Jus tenkina takai parke?
Ar Jus tenkina esama infrastruktūra parke?
Ar Jus tenkina švara, tvarka parke?
Ar manote, kad parke pakanka apšvietimo?
Ar manote, kad parke tinkamai prižiūrimi želdynai?
5 Bendras įvertinimas

Vilniaus parkai

Atraskite Vilniaus parkus ir kitas VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ prižiūrimas žaliąsias erdves. Kiekviename puslapyje rasite naudingą informaciją apie parką, jo istoriją, infrastruktūrą bei lankytojams prieinamus objektus.

D. U. K.

Neradote atsakymo? Susisiekite!