MENIU

Vilnius imasi žaliųjų alėjų: brandūs medžiai verti didesnio rūpesčio

2020-10-06
Valyti orą, saugoti nuo triukšmo ir automobilių kaimynystės bei tiesiog puošti miestą – sostinės medžių alėjų „užduotys“ šiandien tokios pat, kaip prieš 50 ar 70 metų, kai dauguma jų buvo pasodintos, bet vykdyti jas vis sunkiau – miesto želdiniai sensta kur kas greičiau nei augantieji natūralioje aplinkoje. Tad stengdamiesi pratęsti alėjų gyvenimą ir misiją, savivaldybės specialistai pradėjo didelius jų regeneravimo darbus.
„Jei norime, kad brandžiais medžiais džiaugtųsi ir mūsų vaikai, miesto želdynų atnaujinimas turi būti nuoseklus ir nuolatinis“, – sakė Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja želdynų ir kraštovaizdžio klausimais Giedrė Čeponytė.
Pasak patarėjos, darbai suplanuoti keliomis kryptimis: alėjos bus atnaujinamos vietoj nudžiūvusių, sunykusių ar dėl įvairių priežasčių iškirstų pasodinant naujų želdinių, be to, bus gerinamos sąlygos tebegyvuojantiems brandiems medžiams. Šalia šių darbų bus nuosekliai laikomasi plano, kad vykdant miesto plėtrą ir tiesiant naujas gatves medžių alėjų įrengimas būtų neginčytinas standartas, o tai įgyvendinant būtų iš anksto galvojama apie augimvietės gerinimą ir šaknų apsaugą.
„Gatvės, kurios gali ir turi tapti alėjomis, numatytos ir Vilniaus bendrajame plane, – sakė G. Čeponytė. – Tai turi būti zonos, kuriose šešėlį labiau kuria ne pastatai, o medžiai, kartu sukuriantys ir aiškią žalią skiriamąją juostą tarp važiuojamosios dalies ir namų fasadų.“
Šiandien mieste galima rasti alėjų, kuriose šalia keturių žaliuojančių medžių yra trys skylės, nes ilgus metus buvo įprasta nudžiūvusių medžių vietas uždengti plytelėmis. „Pradėjome atsekinėti tas „išmuštų dantų“ vietas ir sodinsime ten medelius. Beje – didesnius, nei buvo sodinta prieš tą pusšimtį ir daugiau metų. Nuostata yra, kad jie būtų maždaug 5 metrų aukščio, ne mažesnio nei 8–10 cm kamieno skersmens, tai yra apie 14 metų amžiaus, su suformuotu šaknų gumulu ir daugybe kapiliarinių šaknų, kurios medžiui palengvina užsikabinimą ir prigijimą“, – pasakojo G. Čeponytė.
Pasak specialistės, nereikia bijoti to, kad vienoje alėjoje bus skirtingo amžiaus medžiai – užtenka to, kad bus sodinama ta pati rūšis. Vis dėlto alėjų atnaujinimas suteikia galimybę parinkti ir labiau miestui tinkamas medžių porūšius – pavyzdžiui, sodinti ne mažalapes, o didžialapes, amarų mažiau mėgstamas liepas, rinktis kompaktišką lają turinčias rūšis – galvojant apie tai, kad turi matytis kelio ženklai, kad neturi būti kliudomas troleibusų kontaktinis tinklas ir kt.
Sodinant naujuosius medelius rūpinamasi sukurti jiems maksimaliai gerą augimvietę kuo ilgesniam laikotarpiui. Mechaninio ar juolab automatinio laistymo sistemų įrengti miestas neišgali, bet įprastai įvedama kiauryminė žarna, kurios vienas galas lieka žemės paviršiuje ir per ją dvejus ar trejus metus sodinukas yra ir laistomas, ir tręšiamas – kaip tik tie pirmieji keleri metai yra kritiniai, svarbiausi medelio sutvirtėjimui.