Pranešimai

Erkių galima sutikti visur – ir miškuose, ir miesto parkuose. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad saugantis nuo erkių labai svarbu tinkama apranga, repelentų naudojimas, apsižiūrėjimas, maistas. Reikėtų vengti pasivaikščiojimų vietose, kuriose yra nenupjauta, aukšta žolė, krūmynai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.

Vilniaus Vingio, Lūžių, Pasakų ir Jomanto parkuose šiuo metu įrengta 17 žaliųjų ženklų, raginančių vilniečius, praleidus laiką gamtoje, rūpestingai apžiūrėti savo kūną bei patikrinti vaikus, padėti pasitikrinti vyresnio amžiaus žmonėms ir apžiūrėti augintinius. Tokių ženklų Vilniaus viešosiose erdvėse turėtų atsirasti ir daugiau.

Daugiau informacijos https://www.delfi.lt/projektai/iveik-erkes/vilnius-isbande-nauja-kova-su-erkemis-stai-koks-tikrasis-pavojaus-mastas.d?id=83853505.

Trakų Vokės dvaro sodybos parke ir toliau vykdomi rekonstrukcijos ir tvarkymo darbai. Rūmai restauruojami, parke kuriami nauji gėlynai, atnaujinamos senosios alėjos, sodinamos gyvatvorės.
„Per dešimtmečius parkas buvo smarkiai nuniokotas – pristatyta pastatų, nederančių architektūriniame ansamblyje, užpilti pagrindiniai vartai bei fontanas, netinkamos priežiūros pražudyti medžiai. Tačiau pamažu Trakų Vokės dvaras atgimsta, darbams įsibėgėjant dabar pagaliau išryškėjo ir žymaus parkų architekto Édouardo André dar XIX a. pabaigoje projektuoto dvaro parko vizija. Neabejoju, kad žingsnis po žingsnio bus atkurta visa šios vietos didybė“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Bendras pasodintų medžių skaičius jau viršija 400 vnt. Kompozicijas sudaro kaštonai, klevai, maumedžiai, bukai, skroblai, eglės, kėniai, pušys. VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ Želdynų techninės priežiūros vadovė Kristina Narvilienė pabrėžia, kad specialistai stebi sodinamų medžių ir kitų augalų kokybę ir vegetaciją. Nustačius, kad augalai nekokybiški, jie iškart grąžinami tiekėjui ir keičiami.
Atliekant parko rekonstrukciją taikomas naujas želdynų saugojimo ir priežiūros standartas – ne tik sodinami nauji medžiai, bet ir saugomi senieji. Dalį jų reikia sutvirtinti ar paremti, bet jie paliekami, nes kuria autentišką šios vietos aurą.

Daugiau apie parko ir dvaro rekonstrukcija Trakų Vokėje https://vilnius.lt/lt/2020/05/15/traku-vokes-dvaro-sodybos-atgimimas-grazejantys-rumai-ir-antram-gyvenimui-prikeliamas-parkas/.

Jau kurį laiką viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ keliuose parkuose laikosi bioįvairovės išsaugojimo principų – leidžia augti natūralioms pievoms. Tokias pievas galima pamatyti Vingio, Ozo ir Misionierių parkuose. Todėl parkuose šalia tvarkomų žolės plotų lieka ir natūralių pievų, kuriose pilna pievų, pakrūmių ir miško augalų. Anksti pražystantys maži žiedeliai pasiūlo pirmuosius nektaro lašus po žiemos bundančioms bitėms ir kamanėms. Augalų įvairovė leidžia vystytis ir įvairiems vabzdžiams, ypač drugiams, kurių vikšrai maitinasi tik tam tikrų rūšių augalų lapais.
Skirtingai tvarkomi atskiri plotai suteikia galimybę patogiai įsitaisyti ant vejos ir čia pat stebėti ryškiaspalvę pievą. Natūralias pievas nušienavus vieną ar du kartus per metus, pavyks ne tik jas išsaugoti, bet ir mažiausiomis darbo sąnaudomis turėti nuostabią biologinę įvairovę. Visai nešienauti negalima, nes tuomet ims augti vėjo bei paukščių „pasėti“ medžiai ir krūmai. Tačiau jei nupjausime žydinčius ir sėklų nesubrandinusius augalus, jie greitai išnyks, išliks tik tokiai priežiūrai atsparios varpinės žolės.

Vilniaus miesto savivaldybė Vilniuje taip pat taikys bioįvairovės išsaugojimo principus. Šį šienavimo sezoną imamasi naujos miesto vejų šienavimo strategijos, kuri darniai susieta su žaliojo miesto politika – tvarkant aplinką bus siekiama atkurti natūralias pievas miesto erdvėse, išsaugoti tokių pievų ekosistemą, rasti balansą tarp tvarkos užtikrinimo ir natūraliai augančių želdinių išsaugojimo.

Daugiau informacijos apie Vilniaus šienavimo strategiją: https://vilnius.lt/lt/2020/05/14/vilnius-imasi-naujos-veju-sienavimo-strategijos-sieks-atkurti-naturalias-pievas/.
Daugiau apie bioįvairovę Vingio parke: http://www.vilniausparkai.lt/parkai/vingio-parkas/biologine-ivairove/.
Daugiau apie biologinę įvairovę Ozo parke: http://www.vilniausparkai.lt/parkai/ozo-parkas/biologine-ivairove-ozo-parke/.
Daugiau apie biologinę įvairovę Misionierių soduose: http://www.vilniausparkai.lt/parkai/misionieriu-sodai/biologine-ivairove-misionieriu-soduose/.

Vingio parke, kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjo varliagyvių migracija. Todėl nuo balandžio 10 d. iki gegužės 1 d. bus draudžiamas automobilių eismas į centrinę Vingio parko dalį.
Draudžiamasis kelio ženklas įrengtas kelio pradžioje nuo Geležinio Vilko g., už automobilių stovėjimo aikštelės ir papildomas ženklas – už kelio atsišakojimo. Laikinai į Vingio parką galės įvažiuoti tik aptarnaujantis transportas.

Daugiau informacijos https://vilnius.lt/lt/2020/04/10/saugiai-varliu-migracijai-laikini-ribojimai/.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis, nusprendė karantino metu įvesti naujus draudimus parkuose ir kitose viešosiose erdvėse. Kovo 19 dieną įsigaliojo sprendimas drausti parkuose ir kitose viešose erdvėse būriuotis didesnei nei penkių asmenų grupei, įpareigojo laikytis saugaus atstumo, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos. Taip pat uždrausta vaikų žaidimų aikštelėse vienu metu žaisti daugiau nei vienos šeimos vaikams.

Prašome parkų lankytojų būti supratingais ir laikytis naujų taisyklių.

Visas Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/siekiant-suvaldyti-gresmes-keiciasi-tvarka-parkuose-ir-kitose-viesose-erdvese

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje paskelbtas karantinas. Todėl žmonių susibūrimai draudžiami tiek viduje, tiek lauke.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad asmenims, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems asmenims, negalima. Išeiti į lauką galima tik tuo atveju, jeigu  asmuo tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, buvimas savo balkone, terasoje, nuosavame kieme, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tiems, kuriems netaikomi izoliavimosi reikalavimai, buvimui lauke rekomenduojama rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų 2 metrų atstumą (nuosavas kiemas, sodas, miškas, parkas). Svarbu neleisti vaikams žaisti kontaktinių žaidimų, vengti susibūrimų prie vaikų žaidimų aikštelių ar lauko treniruoklių.

Prašome visų parkų lankytojų laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.

SAM pranešimas http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasivaiksciojimai-ir-zaidimai-lauke-tik-saugiu-atstumu.

Jau kelintus metus iš eilės Vingio parko miškas žiemos laikotarpiu sulaukia tvarkytojų. Šiuo metų laiku miško tvarkymo darbai vykdomi beveik visoje parko teritorijoje. Atliekami sanitariniai kirtimai, pjaunami atrinkti ir pažymėti numirę sausi medžiai, esantys prie takų ir kitose vietose, kur jie gali būti išversti vėjo ar lūžti ir taip suketi pavojų parko lankytojams. Šiuos darbus parko teritorijoje vykdo Vilniaus miesto savivaldybės valdomus miškus prižiūrinti UAB „Stebulė“. Mediena, šakos ir kitos kirtimo atliekos traktoriumi vežamos į šalia parko esantį medienos sandėlį, iš kur mediena vežama perdirbimui, o šakos ir kitos kirtimo liekanos sandėlyje smulkinamos ir kaip biokuras iškeliauja į katilinę. Dalis seniausių sausuolių, esančių atokiau takų paliekami stovėti bioįvairovės tikslais, kaip namai ir maisto šaltinis įvairiems paukščiams.
Tuo pačiu metu parko teritorijoje atliekami ir kraštovaizdžio kirtimai, kai pjaunami menkaverčiai krūmai ir medeliai bei medžių atžalos, iš kurių neformuojamas ateities miškas. Šiuos darbus atlieka savivaldybės viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ darbuotojai. Kraštovaizdžio kirtimai būtini norint iš natūraliai augančių medynų suformuoti miško parką. Jie turi būti vykdomi nuolat, kad parkas būtų erdvus, saugus ir patrauklus grožėtis jo augmenija. Atliekant miško kraštovaizdžio formavimo darbus paliekami vertingi krūmai bei jų grupės, išryškinami medžiai senoliai ir kiti vertingi medžiai, tokie kaip ąžuolai ar liepos, miške paliekamas pomiškis iš kurio formuojamas ateities miškas.

Vingio parkas unikalus didžiausiu ir seniausiu pušų medynu Lietuvoje. Pušys, kurioms per du, tris šimtus metų dėl savo senatvės palaipsniui miršta, o dalis jaunesnių pušų neišgyvena dėl ligų, kenkėjų ar audrų, todėl pušų skaičius parke sparčiai mažėja. Parke vyksta medynų sukcesija, kai vienos rūšies medynus, šiuo atveju pušynus, natūraliai keičia įvairūs lapuočiai, daugiausiai klevai, liepos, guobos. Norint ateities kartoms išsaugoti ir palikti pušyną būtinas palaipsnis ir pastovus jų atsodinimas, nes dėl perbrendusių pušų amžiaus ir lapuočių kaip pomiškio dominavimo, savaime pušynai Vingio parke atsikurti (atsisėti) negali. Pasodinti jaunų pušaičių sodinukai gali augti tik turėdami pakankamai šviesos ir erdvės. Dėl to vykdant kraštovaizdžio kirtimus Vingio parke į tai taip pat atsižvelgiama, ieškoma vietų kur galima suformuoti tinkamas erdves pušų jaunuolynams. Šių metų pavasarį tokiose vietose toliau bus sodinami pušų sodinukai ir tęsiami prieš kelis metus pradėti Vingio parko pušynų atkūrimo darbai.

Tvarkant parką didelis dėmesys skiriamas bioįvairovės išsaugojimui. Dėl to paliekama ne tik dalis mirusių stovinčių senolių pušų, bet ir dalis išgriuvusių medžių, taip pat į krūvas tvarkingai sukrautos šakos ar kita mirusi mediena. Šios priemonės leidžia parke gyventi įvairiai mikrofaunai bei augmenijai ir užtikrinti tvarų parko gamtinės įvairovės vystymąsi.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“  miškų ir aplinkosaugos specialistų vykdomos parko tvarkymo priemonės yra subalansuotos, ūkinėmis priemonėmis gerinama esamų medynų būklė, vykdomas jų atkūrimas, parko lankytojams formuojamas saugus ir patrauklus miško parkas. Darbai atliekami vadovaujantis Aplinkos ministro pavirtintu miškotvarkos projektu, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško kirtimų taisyklėmis ir Valstybinės miškų tarnybos išduotais pranešimais apie ketinimus kirsti mišką valstybiniuose miškuose.

Viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ direktorius, miškininkas Laisvūnas Budėnas

Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ Vilniaus miesto paukščiams įrengė 20 lesyklėlių. Dalis jų stovi įstaigos prižiūrimuose parkuose (Vingio, Ozo, Santuokų rūmų parkuose, Bernardinų sode, Lukiškių aikštėje, P. Cvirkos skvere). Kitos lesyklėlės padovanotos kitiems parkams ir teritorijoms, kur jos reikalingos. Jos jau stovi Pilies parke bei Pavilnių ir Verkių regioniniame parke.
Labai svarbu žinoti, kuo galima lesinti paukščius. Paukščiai labiausiai džiaugsis saulėgrąžų, naudingų linų ir spygliuočių medžių sėklomis, nesūdytais taukais ar lašiniais, tikrai neatsisakys kruopų, aliejuje mirkyto pyrago ar miltų, virtų ryžių, avižinių dribsnių. Tinka sėmenys, aguonos, avižos, pelai, sorų kruopos, kukurūzų grūdai, melionų ir moliūgų sėklos, tik pastarųjų, kaip ir šviežios varškės, obuolių, nepatartina duoti per didesnius šalčius, nes šių įšalusių produktų paukščiai nesugeba įveikti savo snapu. Galima lesinti ir piktžolių – balandų, dilgėlių, dagių, varnalėšų ar kibių sėklomis.
Lesindami paukščius atkreipkite dėmesį, kad pateikiamas lesalas nebūtų sugedęs, supelijęs, sūdytas ar pažeistas kenkėjų. Taip pat negalima naudoti chemiškai apdorotų sėklų ar grūdų. Pavojinga ir juoda ruginė duona – ji blogai virškinama, neretai surūgsta paukščio gurklyje.

     
Lesyklos parkuose ir kitose teritorijose įrengtos panaudojus viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ pelną. Ant lesyklėlių planuojama įrengti stendus su informacija apie teisingą paukščių lesinimą.

UAB „Optimus monitus”, Lietuvoje diegianti viešųjų erdvių kokybės vertinimo sistemą (VEKS), pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Vilniaus miesto parkai“. Pagal ją bendrovei bus parengti ir įdiegti kokybės standartai, kuriais vadovaujantis bus prižiūrimi ir tvarkomi įvairūs Sostinėje įsikūrę parkai. VEKS – tai viešųjų erdvių kokybės vertinimo sistema, kuri leidžia lengviau parengti teritorijų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų dokumentus, optimaliau planuoti ir valdyti biudžetus, kontroliuoti teritorijas prižiūrinčių įmonių darbus, detalizuojant visus galimus želdinių tipus ir jų vertinimų kriterijus. VEKS – tai Nyderlanduose naudojamos sistemos pagrindu Lietuvos rinkai adaptuota metodologija.
„Nyderlandų bei kitų šalių patirtis parodė, kad parkų ir kitų viešųjų erdvių priežiūrą galima išmatuoti aiškiais kriterijais, kurių turėjimas ženkliai palengvina visą vadybos procesą. Turėsime aiškius kriterijus, numatančius, kaip turi būti tvarkomi želdiniai, pjaunama veja, prižiūrimi medžiai ir vykdomi kiti darbai. Vilniaus miesto savivaldybė galės ne tik efektyviau kontroliuoti šias paslaugas teikiančias įmones, tačiau ir pasiūlyti miestiečiams ir sostinės svečiams dar gražesnius ir tvarkingesnius miesto parkus”, – sakė VšĮ „Vilniaus miesto parkai” direktorius Laisvūnas Budėnas.

Gruodžio 10 d. trejuose Vilniaus parkuose įrengtos dėžutės su nemokamais maišeliais šuniukų ekskrementams. Vingio parke, Lukiškių aikštėje ir Bernardinų sode lankytojai, vedžiojantys šunis ir neturintys su savimi maišelių, galės juos paimti iš naujų dėžučių.