Pranešimai
Kiekvienas metų laikas yra palankus inkilų gyventojams. Ar manote, kad vasara miegapelei dėžėje medžioti zylę nepatogu? Negi rudenį ant stogo krentantis obuolys gąsdina inkile miegančią voverę? Ar žiemą gūžtoje tupinti zylė pageidauja centrinio? Inkilai aktyviai dalyvauja miško gyvenime kiekvieną dieną. Žmonių dėmesys keičiasi pagal sezoną, todėl apie namelius paukščiams kalbame pavasarį.
Ėjo kartą žmogelis, nešėsi inkilą. Staiga kad suriks iš už krūmo paukštininkas: „Netikusį inkilą sukalei!“. Po to karto žmogus bijojo vykdyti gerus ketinimus. Mus, gamtininkus, vilioja karšta pagunda sukritikuoti kilniaširdį paukštelių mylėtoją, miškan nešantį įtartinos konstrukcijos, šuns būdą primenantį inkilą.
O ar nebūtų geriau, jei inkilų kėlimas vėl taptų masinis reiškinys? Nėra čia raketų mokslas. Dalijuosi penkiomis dingstimis, kurios gali jus motyvuoti užsiimti šia aplinkai naudinga veikla:
- Geras būdas šeimai veikti kartu
- Puiki tema draugų šeimų susitikimui
- Būdas pakelti jūsų įmonės įvaizdį
- Gali būti dar vienas „pirmas kartas“ jūsų gyvenime
- Tikrai patiks mokytojai.
Iš kur gauti inkilą? Auksarankiai inkilą gali pasigaminti. Iš eilės rekomendacijų, kurias galėčiau pateikti, išrinkau vieną. Negaminkite inkilo iš senų baldų. Toks kūrinys tiesiog nuvilia. Labai nuvilia. Tiems, kurie, žinoma, yra gabūs meistrai, bet neturi nei medžiagų, nei įrankių, rekomenduoju inkiliuką nusipirkti. Patikimiausia prekę pirkti iš staliaus, nes jo inkilas bus tvirtas ir pagamintas iš patikimų medžiagų. Jei jums pasiseks surasti stalių ornitologą, jūs laimėsite dvigubai, nes jo inkilas dar bus patobulintas įvairiomis apsaugomis, drenažu ir pritaikytas konkrečiam paukščiui.
Pigūs inkilai prekybos centre nėra švaistymas. Tiesiog juos nupirkus jau reikia remontuoti. Būtina sukalti, sutvirtinti, kad dėžėje neliktų plyšių, nešviestų saulė, nepūstų vėjas.
Kas inkile gali gyventi? Išvardinsiu visus Dievo gyvulėlius, kada nors rastus mažuose inkiluose. Paukščiai – musinukė, šešių rūšių zylės, gražiagalvė, raudonuodegė liepsnelė, karietaitė, bukutis, varnėnas, čiurlys, karklažvirblis, žvirblis, genys, žvirblinė pelėda. Žvėreliai – keturių rūšių miegapelės, geltonkaklė pelė, pelėnas, voverė, kirstukas nykštukas, šikšnosparniai. Vabzdžiai – kamanės, širšuolai, skruzdėlės, bitės. Plati biologinė įvairovė. Kam nors namelis medyje tikrai tiks ir patiks. Yra vienas padarėlis, kuris gali gyventi, medžioti šalia ir iš inkilo. Tai katinas murklys. Per sezoną jis sugauna šimtą paukščių.
Kur kelti inkilą? Suraskime nameliui ramią vietą, švelnų pavėsį, gerą priedangą nuo vėjo. Svarbiausia kad „viešbutyje“ nebūtų karšta, šalta, netrauktų skersvėjis ir inkilo nuo žemės nepasiektų žmogus. Paukščių gali būti daugiau. Miškuose ir parkuose trūksta natūralių drevių ir uoksų. Įkėlę inkilą jūs tarsi pasendinsite medį, sukursite drevės imitaciją. O jei netyčia prisiminsite inkilą išvalyti kasmet, naudą padvigubinsite. Galiausiai jūs tapsite geriausiais miško draugais.
VšĮ "Vilniaus miesto parkai" miškininkas Raimundas Ereminas
Nuotrauka Vytauto Šauklio
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/zalias/penkios-dingstys-iskelti-inkila-arba-kaip-padaryti-kad-inkilu-kelimas-taptu-madingas-1007-1473404?copied
Tebūnie praėjusios savaitės sniegas – paskutinis žiemos pasispardymas: diena, kai vilniečiai pagaliau galės sugrąžinti į mišką per žiemą vazonuose išsaugotas kalėdines eglutes, jau čia pat. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia kovo 20-ąją pasodinti jas naujame Kalėdų miške netoli Verkių rūmų.
Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ Verkių regioninio parko teritorijoje, netoli Verkių rūmų, jau žymi vietas pirmiesiems Kalėdų miškui sodinukams. Meteorologai spėja, kad kovo 20-ąją, pasaulinę Žemės dieną, įšalas iš viršutinių sluoksnių jau bus pasitraukęs, ir tai bus tinkama diena miško sodinimo šventei.
Kovo 20 d., šeštadienį, 10–13 val. „Vilniaus miesto parkų“ darbuotojai vilniečių lauks ir su kastuvais bei laistytuvais jų neturintiems, ir su sodinimo patarimais. Bet prieš ruošiantis atvykti reikėtų patiems darkart įvertinti savosios eglutės būklę – jei nuo jos stipriai byra spygliai, sodinti nebeverta. Jei eglutė atrodo gyvybinga, reikėtų paskutinę savaitę prieš sodinant ją intensyviau palaistyti, kad augalas atgautų prarastą drėgmės balansą.
Daugiau informacijos ir registracija https://vilnius.lt/lt/2021/03/16/kaledu-eglutems-laikas-grizti-i-miska/.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ arboristas pataria, kaip prižiūrėti medžius, jei nuo sniego ar vėjo nulūžo šakos, atsivėrė žaizdos:
Jei šaka nulūžo, su lūžio vieta nieko daryti nereikia. Nebent jei lūžio vieta ne prie kamieno, o liko strampas (šaka). Tokiu atveju strampą reikia pašalinti tvarkingai nupjaunant jį prie kamieno, nepažeidžiant kamieno medienos. Medis pats apsaugo žaizdą nuo sporų ar kitų ligų sukėlėjų, kurie pateko ant žaizdos paviršiaus, tad jokiais preparatais, sodo tepalais ar dažais žaizdos tepti nereikėtų. Užtepus žaizdos paviršių galima tik paskatinti puvinio ar kitos infekcijos plitimą į medžio vidų.
Dalinamės VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininko Raimundo Eremino ir vertėjos, miško maudynių gidės, Miško terapijos instituto mokymų vadovės ir mentorės, Miško terapijos ir edukacijos centro vadovės Milos Monk pokalbiu apie miško maudynes:
Visada sakiau, keliautojui būtina parodyti Vilniaus miesto senamiestį ir sostinės miškus. Visuomenei rodant lūkestį toliau gyventi žalioje aplinkoje, net vaikščiojimas miške išmanėja ir įgauna nematytas formas. Viena jų – miško maudynės – tai naujas poilsio, sveikatingumo, meditacijos būdas Lietuvoje. Jei esame gamtos vaikai, galime būti geri miško plaukikai. Mane, miškininką, domina ši inovacija. Net įtariu, jog miškininkai galėtų būti geriausi maudytojai.
Su Mila Monk susitikau Jomanto parke. Mudu kalbėjomės apie galimybę Vilniaus svečius, vilniečius, gaivinti bei budinti Vilniaus miesto parkuose.
– Laba diena. Prašau prisistatykite.
– Esu Mila Monk, vertėja, miško maudynių gidė, Miško terapijos instituto mokymų vadovė ir mentorė, Miško terapijos ir edukacijos centro vadovė.
– Kas tai yra – miško maudynės?
Plačiau »
Gal ne rekordinis, bet be abejo, įsimintinas snygis užklupo visus netikėtai. Tylūs, savaitę krentantys sniego kąsniai prikrėtė ir paruošė tiek pat rūpesčių kaip audringas uraganas. Ar ne metas duoti vardus įsimintiniems snygiams? Lai pirmas vadinasi Karolinos snygis.
Būkime tikri. Miesto viešosios erdvės, parkai žvalgomi, valomi, vaduojami, tvarkomi. Išlikime kantrūs. Šią savaitę žadama teigiama oro temperatūra teikia vilčių sniegą ir ledą kasantiems, kertantiems, laužantiems, tirpdantiems, vežantiems lauk kiemų ir gatvių prižiūrėtojams. Ko negali atlikti švelnus pliusas, tą gali padaryti didelis. Sniegą tikrai greitai įveiksime.
Net nuvalyti ir pabarstyti laiptai, takai, šaligatviai, perėjos anksti ryte pėstiesiems išlieka labai pavojingi. Treniruokime valią, neskubėkime, eikime tvirtai, lėtai bet užtikrintai. Po pietų saulė jau ištirpina nakties ledą, bet vakare, šąlant, paviršiai vėl tampa pavojingi.
Tikrai, daug kur lauke verta pagalvoti apie paprasčiausią išgyvenimą. Pavojinga zona – stogai. Jie apsunkę nuo šlapio sniego, tikrina konstrukcijų tvirtumą. Pavojinga zona – varvekliai. Stovėti pastogėje pavojinga net su kepure.
Būkime kantrūs zonose, kur snygio padariniai šalinami motopjūklais. Nesakykime ir negalvokime, kad nulaužtų šakų ir medžių niekas netvarko. Atseit, jie vėl nepasiruošę... Gal apskritai baikime su šiuo prastu juokeliu? Motopjūklininkai, kaip ir kelininkai, stichijos padarinių likvidavimo metu dėl mūsų nepaprastai sunkiai dirba. Gerbkime ir palaikykime juos.
Dėmesio! Nesiartinkime prie dirbančių motopjūklininkų. Darbo saugos taisyklės tai draudžia. Ypač dabar, kai jie pjauna pavojingiausius, nevaldomus, neprognozuojamus medžius. Nebandykime loterijos – ar medis tiksliai kris ant kaktos. Pjūklui gaudžiant saugi zona yra už stop juostos arba atstumo, lygaus dvigubo medžių aukščiui.
Būkime atidūs po medžiais. Daugelis šakų, kurioms buvo lemta nulūžti, jau nulūžo. Vis tik, medžių lajose išliko pavojingų kombinacijų.
Pavasario laukime atidžiai.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas
Vilniaus miestas savitas ir gražus. Kalvotas reljefas, grakštūs upių vingiai, žali parkai ir skvereliai traukia ne tik vietinius, bet ir užsienio turistus. Net 46 proc. Vilniaus teritorijos užima parkai ir vandens telkiniai, upės. Miestiečiai noriai renkasi poilsiui viešas vietas. Deja, daugelis miestą geriau pažįsta iš urbanistinės pusės ir gilios istorijos, o gamtinė dalis dar mažai tyrinėta.
Norėdami padėti pažinti gamtinę miesto dalį dalinamės leidiniu „Vilniaus gamtiniai takai“. Elektroninio leidinio autoriai LOD nariai Gediminas Petkus ir Vilma Gudynienė kviečia pasivaikščioti gamtiniais takais po Vilniaus miestą ir susipažinti su miesto biologine įvairove, gamtos vertybėmis. Leidinyje rasite aktyvias nuorodas, QR kodus, kuriuos nuskaitę, galėsite prisijungti prie interaktyvių žemėlapių ir vaizdo reportažų.
Elektroninis leidinys sukurtas Lietuvos ornitologų draugijai vykdant projektą „Keliauk Vilniaus miesto gamtiniais takais“, kurį finansavo Vilniaus miesto savivaldybė iš ekologinio švietimo programos lėšų.
Elektroninis leidinys „Vilniaus gamtiniai takai“
Mieli parkų lankytojai,
Apsnigtos medžių, ypač pušų, šakos lūžta dėl per didelio sniego svorio ir krisdamos gali sukelti pavojų Jūsų ir artimųjų sveikatai bei gyvybei, apgadinti Jūsų automobilius.
Rekomenduojame saugiai likti namuose.
Jau 2022-ųjų pavasarį Vilniuje atsiras dar viena žalioji erdvė. Miesto centre, Lvovo, Geležinio Vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje 5 hektarų nenaudojamoje teritorijoje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai.
Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Be to, bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta net apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė. Šalia sodo bus įrengta automobilių parkavimo aikštelė.
Pokyčiai teritorijoje prasidės jau artimiausiu metu nuo žemės darbų, kurių metu bus pašalinta dalis teritorijoje augančių medžių. „Tam, kad tokiame nedideliame sklype galėtume suformuoti sodo elementus, be kurių sodas negalės vadintis japonišku – kalvelė (aliuzija į Fudžio kalną būtina visuose japoniškuose soduose) su kriokliu, atvirų pievų plotai, tų plotų „paskandinimas“ žalumoje, taigi reikia keisti – sukelti – reljefą, o tai ir lemia šiandien čia augantiems medžiams nepalankius sprendimus“, – aiškino japoniško sodo projektui vadovaujantis įmonės „Terra Firma LT“ kraštovaizdžio architektas Linas Ūsas.
Dendrologinė šios teritorijos medžių studija buvo atlikta du kartus, konstatuota, kad nors šios vietos vertybė išties yra jos žaluma, pavieniai medžiai nėra išskirtiniai. Čia dominuoja savaiminiai želdiniai, daug išsikėtojusių didelių uosialapių klevų. Apleista ir užteršta yra ir pati teritorija, ypač – tvenkinys. Dalį medžių ir krūmokšnių pašalinti teks ir dėl infrastruktūros darbų, būtinų tam, kad sodas būtų patogiai pasiekiamas, jame galėtų vykti įvairios funkcijos.
Aplink tvenkinį ir kitur sklypo teritorijoje augantys medžiai ir jų masyvai, aplink kuriuos nebus vykdomi grunto darbai, bus paliekami kaip vietovės charakterį pabrėžiantys elementai. Papildomai bus gausiai želdinama naujais įvairaus dydžio medžiais – jų suplanuota apie 670 – ir krūmais, taip suformuojant naujus želdinių masyvus, kurie kurs jaukias vidines sodo erdves ir tuo pačiu atskirs nuo intensyvios aplinkinės infrastruktūros.
Daugiau informacijos https://vilnius.lt/lt/2021/01/22/pradedamas-pirmasis-vilniaus-japonisko-sodo-kurimo-etapas/.
Dėl parkų specifiškumo takai miesto parkuose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka, nei šaligatviai mieste.
Esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo, kaip ir asfaltuota ar grunto danga, saugu vaikščioti. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais ne tik patogu vaikščioti, bet ir čiuožti slidėmis ar vežti vaikus rogutėmis. Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs ir yra barstomi smėliu ar smėlio-druskos mišiniu (ten, kur arti nėra augmenijos). Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina – ir lygūs takai.
Vingio parke išskirtas vienas 1,5 km takas, skirtas tik slidininkams. Šis takas nevalomas, nebarstomas, o smarkiau sningant spaudžiamas specialia technika, kad slidininkams būtų patogu čiuožti „eglute“. Klasikinio čiuožimo slidžių trasos Vingio parke yra padarytos šalia takų ir miško teritorijoje. Tiems, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvėryno pėsčiųjų tilto galima naudotis neužšąlančiu asfalto keliu ir taku.
Kituose miesto parkuose – Bernardinų, Lukiškių, Sapiegų ir kitur taikomas panašus takų priežiūros principas. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos ar smėlio-druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.
Šią pasiteisinusią takų priežiūros praktiką viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ taiko jau ne vienerius merus.
Apie Misionierių sodų teritorijos sutvarkymą pradėta galvoti nuo 2007 metų, 2011 metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūros konkursą parengti Misionierių sodų sutvarkymo koncepcijai, 2016 metais buvo parengti teritorijos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Per tuos metus Misionierių sodai tikrai reikšmingai pasikeitė.
Pastaraisiais metais jau galima analizuoti susiformavusias parko lankymo tradicijas ir papročius, kasdienio gyvenimo čia sukurtą elgesio scenarijų. Visa tai įvertinus tapo aišku, kad kai kurie Misionierių sodų sutvarkymo projektinių pasiūlymų sprendiniai nebeaktualūs – miestui teliko sukurti šios vietos lankytojams patogesnę infrastruktūrą. Todėl šiandien projektas yra pokyčių etape. Ankstesnių planų, o kartu ir ES paramos, atsisakyta. Taigi kol kas, po kelių diskusijų su bendruomene, yra sudėliotos gairės mažesnės apimties tvarkybos darbams, planuojami projektavimo darbai. Vėliau, supažindinus bendruomenę su naujais sprendiniais, jei jie bus priimtini, bus dėliojamas etapinio parko tvarkymo planas, rengiamas techninis projektas, o darbai finansuojami iš savivaldybės biudžeto.