MENIU

Biologinė įvairovė

PAMIŠKĖS PIEVA

Didelei pamiškės augalų įvairovei įtaką daro „pakraščio efektas“ (arba ekotonas), kai susitinka du skirtingi biotopai – miškas ir pieva. Tuomet drauge auga ir pievų augalai – paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris), kiaulpienė (Taraxacum officinale), ir miško – paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), miškinė notra (Stachys sylvatica).  Įprasti pakrūmių „gyventojai“ – baltažiedė ir dėmėtoji notrelės (Lamium album, L. maculatum), krūminis builis (Anthriscus sylvestris), vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata), didžioji dilgėlė (Urtica dioica), ugniažolė (Chelidonium majus). Įspūdingiausias ir visiškai netikėtas šios bendrijos augalas – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas meškinis česnakas (Allium ursinum), augantis drėgnuose ūksminguose lapuočių miškuose, ir ypač retai aptinkamas pietų ir rytų Lietuvoje...

Vingio parko bioįvairovė

biologine-ivairove

Pakrūmėse bei po medžiais vešintys augalai nėra labai dekoratyvūs, nepatraukia dėmesio ryškiais žiedais. Tačiau anksti pražystantys maži žiedeliai pasiūlo pirmuosius gaivaus nektaro lašus po žiemos bundančioms bitėms ir kamanėms. Augalų įvairovė leidžia vystytis ir įvairiems vabzdžiams, ypač drugiams, kurių vikšrai maitinasi tik tam tikrų rūšių augalų lapais. Todėl nepeikim dilgėlių, nes be jų  nebūtų visiems mielų drugių dilgėlinukų (Aglais urticae)  ir spungių (Inachis io). Krūmuose su dilgėlynais peri lakštingalos (Luscinia luscinia), žolėje – pieviniai kalviukai (Anthus pratensis), kiauliukės (Saxicola rubetra). Prinokusių augalų sėklų laukia ne tik paukščiai, bet ir skruzdės, kurios, gabendamos sėklas į skruzdėlynus, kad apsirūpintų maistu, pasėja augalus naujose vietose. Nenubyrėjusios sėklos gelbės paukščius nuo bado snieguotą žiemą.

Prieš liečiant tokią ekosistemą, kurios visi „gyventojai“ glaudžiai tarpusavyje susiję, visa tai reikia atidžiai įvertinti. Jei imsime pievas „tvarkyti“ pagal savo poreikius: kirsti krūmus, naikinti dilgėles, dažnai šienauti, tuomet kažkas liks be namų, kažkas – be maisto, kažkas tiesiog žus betvarkant. Tokia mums dažnai įprasta „tvarka“ – tuščia ir nesvetinga, tad ja gali tekti džiaugtis vieniems.

Medžiaga pamokai apie biologinę įvairovę Vingio parke:

Vingio parko biologinės įvairovės pamokos planas
Vingio parko stebėjimo lapas
Vingio parko pasaka