MENIU

Sereikiškių parko Bernardinų sodas

Sereikiškių parko Bernardinų sodas pasižymi unikalia gamtos padėtimi Vilnios žemupio kilpoje, nepakartojama glaudžia apsuptimi Senamiesčio architektūros ansamblių ir už upės dunksančių mitologinių kalvų. Drauge su Vilniaus pilių ir Kalnų parkais jis sudaro vienintelį tokį istorinį želdynų kompleksą, gaubiantį pačią Lietuvos valstybingumo širdį. Tai didingo Senamiesčio amfiteatro dalis; jį suformavo, kaip išaiškino geografas A. Basalykas, glaudi sąveika gamtos jėgų su istorija ir architektūra. Vilnia, poledynmečiu sruvusi į Nerį pro dabartinę Pylimo ir Pamėnkalnio sankryžą, grauždama dešinįjį krantą, per 12000 m. paslinko savo žiotis apie 1 km prieš Neries srovę, palikdama Senamiesčiui amfiteatrišką klonį su legendiniu Šventaragio slėniu. Geologiškai viena jauniausių Vilnios slėnio atkarpų yra mūsų aptariamo parko plotas upės vingyje priešais paplaunamus Kalnų parko šlaitus.

fontanas

Fontano muzika groja darbo dienomis 19.00-22.00 val., kas 15 min. Savaitgaliais ir švenčių dienomis 12.00-21.00 val., kas 15 min.
Fontano šviesos įsijungia kartu su miesto žibintais.

Bernardinų sodo planas

bernardinai_zemelapis

Upės potvynių šėlsmas, griūvantys aukšti šlaitai, kaip tai ir istoriškai paliudytoji 1839 m. Bekešo kalno griūtis, matyt, mitologiškai nuteikdavo mūsų gamtameldžius protėvius, kaip teigė Šventaragio slėnio tradicijas aiškinęs architektas istorijos mylėtojas S. Lasavickas. Pasak XIX a. tyrinėtojų romantikų, šiame vingyje kadaise augusi šventoji giraitė, kurios reliktu - ar palikuoniu - laikomas išlikęs seniausias Senamiesčio ąžuolas, 1,5 m diametro (2003-09-20 apjuostis 474 cm), stūksantis parko kampe prie tiltelio į naujuosius Dailės akademijos rūmus. Šis medis, ne kartą žaibų žalotas ir drevėtas, neseniai, Vilniaus želdynų komisijos rūpesčiu, Zundos įmonės specialistų buvo sutvirtintas.