MENIU

Santuokų rūmų parkas

Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksas

1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m.

Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 m. kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, įrengti geležiniai vartai, o abipus jų pastatyti nedideli namukai, kuriuose gyveno duobkasiai, iš rinkliavų išlaikomi elgetos ir invalidai.

Kapinių centre priešais vartus buvo pastatyta architekto Karolio Šildhauzo suprojektuota koplyčia. Kapinėse buvo daug šeimyninių koplyčių–mauzoliejų. Iki šiol išlikusi Niškovskių koplyčia-mauzoliejus. Didelis Evangelikų kapinių plotas leido suprojektuoti taisyklingas alėjas, būdingas tuomet viešpatavusiam klasicizmui. Tai – vienintelės taip suplanuotos kapinės Vilniuje. Kapinės buvo jaukios, tvarkingos, gausiai apželdintos. Kadangi evangelikų bendruomenės Vilniuje nebuvo gausios, laidojimai nebuvo tankūs – teritorija priminė parką. Tarp daugelio kuklių tipinių laidojimo laikotarpiui antkapinių paminklų būta ir prabangių, monumentalių paminklų, obeliskų. Kapinėse laidoti įvairių tautybių žmonės, šaltiniuose užfiksuoti antkapinių paminklų įrašai lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir baltarusių kalbomis.

Kapinės uždarytos 1958 m., likviduojant kapinių dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai.

1962 m. nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. Vilniaus visuomenė ir inteligentija rinko parašus dėl kapinių išsaugojimo. Vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje buvo sudaryta komisija, turėjusi išaiškinti žymių kultūros ir meno veikėjų kapus. Tik nedaugelio asmenų antkapiniai paminklai 1962 m. buvo perkelti į kitas (Rasų, stačiatikių Liepkalnyje, Saltoniškių Vilniuje ar Petrašiūnų Kaune) kapines.

Į Rasų kapines perkelti: spaustuvininko Teofilio Kristijono Gliuksbergo šlifuoto pilko granito paminklas, filologo Benjamino Haušteino tašyto pilko lauko akmens paminklas (autorius – skulptorius Juozapas Horbacevičius (1813–1848), farmakologo, Lietuvos floros tyrinėtojo Johano Frydricho Volfgango tašyto rausvo granito paminklas, dailininko Juzefo Marševskio šlifuoto pilko granito paminklas, gydytojo Adomo Ferdinando Adamovičiaus smiltainio paminklas (autorius – skulptorius Andžejus Prušinskis (1836–1895), dailininko Stanislovo Bohušo–Sestšencevičiaus tašyto, šlifuoto pilko granito paminklas (visi šie antkapiai yra išlikę).

Į Vilniaus stačiatikių kapines Liepkalnyje perkelti dailininko Sergejaus Benoni–Justinovo ir teisininko Aleksandro Žirkevičiaus, į Saltoniškių kapines – medicinos profesoriaus Boleslovo Kederio antkapiai. Tais pačiais metais į Kauno Petrašiūnų kapines perkeltas kultūros istoriko, filologo Prano Augustaičio antkapis. Neatmetama galimybė, kad kiti paminklai buvo panaudoti statyboms.

1972 m. pab. – 1973 m. pr., prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai. Nugriauta K. Šildhauzo koplyčia-mauzoliejus. Išliko F. Niškovskio koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

Kultūros vertybių registro informacija.