Naujiena

Žygio aplink Lietuvą vadovas tiki pozityviais aplinkos pokyčiais

2022 04 02

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Gražus pavasario rytas Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Laukdamas, kol susirinks darželio vaikai žygiui į gamtą, pastebėjau juodą dėmę žolyne. Kažkas kažką degino. Vejoje atsirado žaizda, liko juodos anglys ir pilki pelenai. Iš kur visa tai? Kas mieste kuria laužus? Vaikai greitai susirinko ir man paaiškino, kad čia jie visai neseniai degino morę… Štai kaip atsiranda tarša, štai kaip atsiranda šiukšlės. Viskas prasideda nuo prastos minties ir nuo neapgalvoto veiksmo. Tai ne pirmas kartas, kai aš kimbu prie tų morių. Kartą stebėjau, kaip juodu dūmų kamuoliu pavirto sintetinė iškamša viename šalies botanikos parke. Atrodo, kartais žmonėms protas tiesiog aptemsta…

Apie banalų šiukšlinimą, apie liūdinantį žmogaus elgesį įdomiai gali papasakoti Giedrius Bučas. Jis yra socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas ir vystytojas, socialinis verslininkas, pokyčių lyderis ir žygio už švarią Lietuvą iniciatorius. Kūrybos kampas 360° – socialinė iniciatyva, plėtojanti darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas, besirūpinanti švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu. Organizacija vykdo edukacinę veiklą organizuodama kūrybinius renginius ir užsiėmimus.

Giedrius eilę metų užsiima nešvaria veikla – renka šiukšles, jas analizuoja ir kuria vartotojo portretą. Aš žaviuosi Giedriaus kantrybe, nes man, prisipažinsiu, svyra rankos, matant nesibaigiantį masinį šiukšlinimą. Aš matau, kad pačiame Vilniaus mieste yra žmonės, kurių tiesioginis darbas yra… rinkti šiukšles. Manau, daugelis neįsivaizduoja į ką pavirstų mūsų miestas, jei šiukšles staiga būtų nustota rinkti. Bet jos iš žemės neauga. Jos yra neatsakingai numetamos. Kas daugeliui yra nesuprantama – numesti stiklo butelį ant vejos, kai kam yra norma. Ir tie žmonės gyvena tarp mūsų, būdami našta visuomenei. Neturėtų taip būti, kad sodininkai vietoj medžių genėjimo turi rinkti fejerverkų dėžes po naujametinės nakties.

Giedrius kalba apie gerąjį pavyzdį – lyderystę. Jis tiki, jog šioje vietoje galimi pokyčiai. „Kiekvienas galime būti pokyčių lyderis. Kartais žmonės sako, jog lyderiai yra nereikalingi. Atseit, žmonės turi būti vienodi ir lyderystė, galbūt, nėra geras ženklas. Aš manau kitaip. Lyderis yra toks žmogus, kuris sugeba pakviesti kitus veikti. Tai, ką aš darau, yra kvietimas veikti darnaus vartojimo, aplinkosaugos tema. Lyderis nereiškia, kad jis turi kažkokią valdžią virš kitų žmonių. Lyderystės ir ne lyderystės negali būti lyginamos su sąmoningumu ir ne sąmoningumu. Gali būti, kad mes esame sąmoningi kiekvienas, bet ne kiekvienas gebame organizuoti ir suburti žmones. Ką mes turime keisti kasdieniame gyvenime? Pradžioje reikia įsižiūrėti į aplinką, matyti problematiką ir bandyti vienaip ar kitaip tai spręsti. Ne visada reikia pradėti pačiam. Kartais galima tiesiog ką pasekti, palaikyti, prisidėti. Tai jau bus pokytis. Galų gale, kažką gero veikdami mes rodome pavyzdį kitiems“.

Pavasarį Vilniaus mieste bus daug progų prisijungti prie kokios nors talkos. Jose verta dalyvauti, nes atliktas darbas reikšmingai prisideda prie aplinkos būklės gerinimo. Pagaliau, yra gera naujiena. Dažnai numestos šiukšlės yra labai senos, o tai reiškia, jos nepasipildo naujomis, neatsinaujina. Sutvarkius kokį seną mišką, nuridenus paskutinę padangą, numestą gal prieš dešimt metų, galime tikėtis, kad šiukšlės nesugrįš. Ir nepalikime viso to darbo vaikams.

Giedrius, kaip ir aš, nemažai dirba su vaikais. Vaikai iš tiesų yra įžvalgūs filosofai. Kartą aš jiems pasiūliau: nukirskime visus miškus ir jų vietoje pasodinkime sodą – bus obuolių, kriaušių, slyvų. Gavau paaiškinimą – taip elgtis nesąžininga. Svarbių įžvalgų išgirsta ir Giedrius: „Vaikai tikrai yra įžvalgūs. Kartais papuolu į tokias grupes, kur moksleiviai daug žino ir geba diskutuoti, drąsiai išsakyti savo mintis, nuomonę. Sakau, esate puikūs mano asistentai. Vaikai daug žino apie miškus, medžius, gyvūnus, žino ką galima daryti ir ko ne. Būna, nutinka linksmų situacijų. Aš turiu skaidrę kurioje yra parodyta ego sistema ir ekosistema. Mes sukūrėme žodį naujadarą. Kai kalbu apie ego sistemą, darau lyginimą, kad yra egoistai – žmonės, kurie rūpinasi tik savimi, nekreipdami dėmesio į aplinką. Ekosistemoje, pasirodo, žmonės gali būti EKOISTAI. Štai naujasis žodis“.

Giedrius pasakoja, kaip jis su komanda keliavo į pirmą žygį rinkti šiukšlių: „Mes keliavome aplink Kauną šešias dienas. Nužygiavome apie šimtą kilometrų. Mūsų misija buvo surinkti pakelėje pasitaikiusias šiukšles. Kiekvieną vakarą mes jas skaičiuodavome, sverdavome, inventorizuodavome ir gaminome vartojimo dėlionę. Iš šiukšlių mūsų aplinkoje mes galime labai daug ką pasakyti. Kokie žmonės čia vaikšto, koks jų požiūris į gamtą. Galime pamatyti, kaip veikia sistema toje vietoje. Šiam dalykui reikalingi įgūdžiai. Aš jau esu patyręs, bet žmonėms, kurie pirmą kartą tai pamato, būna labai įdomu. Paminėsiu truputį statistikos. Mes surinkom 250 kg įvairių atliekų. Vienuolika su puse tūkstančio vienetų įvairių šiukšlių. Tai įvairios pakuotės, automobilinės atliekos, stiklas, vienkartiniai indai, cigarečių pakeliai, nuorūkos. Maisto pakuotės sudaro 40% viso kiekio. Tai išties labai daug. Apie 20% sudaro kombinuotos atliekos, tai yra popierius sumaišytas su plastiku. Tame kiekyje 8% sudaro cigarečių pakeliai. 17% rastų šiukšlių buvo automobilinės atliekos. Jos sudaro didelę visų šiukšlių masės dalį. Svarbu išskirti nuorūkas. Mes jas rinkome labai trumpą laiką, apie porą valandų 5 km atstumu. Pamatėme, jog yra tiesiog neįmanoma surinkti visų nuorūkų, nes tada mes nepasiektume nakvynės vietos. Per tas dvi valandas surinkome apie 8000 nuorūkų vienetų. Štai koks didelis kiekis. Pati nuorūka yra pavojinga, kenksminga atlieka. Ji, papuolusi į vandenį, jį užteršia, 1 nuorūka užteršia 1 m3 vandens. Maža to, kad jos yra toksiškos, jos dar ir suyra į mikroplastiką, kurį galiausiai suėda gyvi organizmai. Statistikos ir analizės mes atlikome labai daug, visus duomenis atidavėme aplinkos ministerijai. Dabar visiems stengiuosi parodyti, ką reiškia 8000 vienetų nuorūkų, rodėme ir aplinkos ministrui. Iš surinktų šiukšlių padarėme menines instaliacijas, kurios aiškiai parodo mūsų vartojimo dėlionę. Aš tam sukūriau pavadinimą – vertybių krioklys. Tai yra toks mistifikuotas upelis, sudėliotas iš įvairių atliekų mūsų aplinkoje. Tai yra mūsų kasdieniai daiktai, kurie virsta į atliekas, kurios atsiranda mūsų pakelėse, parkuose, upeliuose“.

Mieste daug laiko skiriama aplinkos tvarkymui. Ne vien elementariam padangų, šaldytuvų, butelių rinkimui, bet ir problemos užkardymui. Šalyje paplitusi draudžiamųjų informacinių ženklų, tokių kaip NEŠIUKŠLINK, statymo praktika. Deja, tokia primityvi žinutė piktavalio miško lankytojo nepasiekia. Giedrius turi idėjų kaip tai pakeisti. „Šitą klausimą mes analizuojame. Būtina kurti naujus ženklus. Juos būtų galima pateikti komikso forma, su tam tikra pozityvia žinute. Geriau, kad žmogus pamatytų ir tai jam nebūtų atgrasu. Nenorime žmogaus gąsdinti, gal geriau lai žmogus nusijuokia, bet supranta visą esmę, ką norima pasakyti. Bendrai žiūrint, manau, viską reikia daryti kompleksiškai, turi būti aiški sistema. Aš manau, jog turėtų būti labai didelės baudos su papildomomis pasekmėmis, tokiomis kaip automobilio konfiskavimas. Kitas dalykas – švietimas per spaudą, radiją, televiziją, internetą. Viską kartu sudėjus galbūt kas nors ir įvyktų. Jei yra sistema, bet nėra sąmoningumo, sistema neveiks. Ir atvirkščiai, niekas nesigaus, jei bus sąmoningumas, bet nebus sistemos. Mano didžiausia svajonė, kad ekologinis švietimas atsirastų švietimo sistemoje. Šiandien tai yra paliečiama, bet ne išsamiai ir kompleksiškai. Vaikams labai daug kas įstringa. Vaikai grįžta į savo šeimas ir pradeda jas keisti. Tai yra gerai. Aišku, turime kalbėti ne vien apie atliekų tvarkymą. Idealiu atveju, atliekų visai neturėtų būti. Mes turime kalbėti apie atsakingą vartojimą. Ar tikrai neturime per daug daiktų? Kuo pakeisti vienkartinius daiktus? Aš šiuos dalykus sisteminu ir pateikiu. Po pamokos vaikų akys nušvinta, kai jie supranta, jog gali taip daryti. Tai yra svarbu. Švietimas ir naujos kartos auginimas“.

Giedrius organizavo ir įveikė žygį aplink Lietuvą. „Žygis pėsčiomis aplink Lietuvą vyko 2020 m. rugpjūčio 15–spalio 30 dienomis. Per 77 dienas nuėjome 1364 kilometrus. Rinkome savo kelyje rastas atliekas ir kūrėme „vartojimo dėlionę“: atliekas klasifikavome, rūšiavome, skaičiavome ir svėrėme. Analizuodami surinktus duomenis, galime pasakyti, kokių atliekų mūsų aplinkoje daugiausiai ir drauge ieškoti sprendimų, kaip jų išvengti. Surinktų atliekų bendras svoris 1133 kg. Surinktų atliekų maišų skaičius 232 vnt. Viename žygio kilometre vidutiniškai radome 38 vnt. atliekų. Iš viso per žygį surinkome 52 tūkst. vnt. atliekų, kurios svėrė daugiau nei toną. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, žygeiviai nuėjo tik 1,6 % Lietuvos kelių, tad galime daryti prielaidą, kad visose Lietuvos pakelėse guli daugiau nei 3 mln. vnt. atliekų, sveriančių virš 70 t. Tokiam kiekiui atliekų išvežti reikėtų 7 didelių šiukšliavežių! Ir tai, tik jei vertinsim labai nuosaikiai, nes žygiuojant aplink Kauną viename kelio kilometre buvo rasta 3 kartus daugiau atliekų! Žygio metu, programėlėje TrashOut užfiksavome 32 didesnius šiukšlynus, kuriems sutvarkyti reikėtų laiko ir pagalbos. Pakelėse ir grioviuose didžioji dalis atliekų susmulkintos komunalininkų naudojamų mechaninių bei rankinių žoliapjovių. Šie skutai apauga žole ir žemėmis, o tai leidžia formuotis naujam, atliekomis „pagerintam“ žemės sluoksniui. Kyla natūralus klausimas: ar pakelių tvarkytojai turi tvarkymo reglamentą? Kiek jie dėmesio skiria visuomenės švietimui? Net dirbamuose laukuose jau formuojamas panašus naujasis žemės sluoksnis, atliekas užariant dirvoje. Kaip manote, kiek mikroplastiko jau yra jūsų nusipirktoje lietuviškoje morkoje?

Atliekas rūšiavome į 3 grupes: 47 % maisto pakuotės, 45 % kita, 8 % transporto priemonių atliekos. Maisto pakuotės pagal rūšį: 10% – tarp maisto pakuočių tiek rasta plastikinių butelių, 7% vienkartinių puodelių, 80%  kitos maisto pakuotės, 2%  tetrapakai, 1%  plastiko maišeliai. Atskyrę maisto pakuotes ir automobilių šiukšles, visas kitas atliekas dėjome į vieną grupę, kurią pavadinome „kita“. Joje daugiau nei ketvirtadalį šiukšlių sudarė rūkorių pamestos atliekos (cigarečių pakeliai, elektroninių cigarečių atliekos ar žiebtuvėliai). Vieną penktadalį „kita“ grupės atliekų sudarė ne maisto pakuotės: kitokios pakuotės ir plastikiniai maišeliai. Tekstilės atliekų radome nedaug – 5 %, tačiau šios atliekos ženkliai didesnės ir sunkesnės už pakuotes. Vertinant pagal svorį, tekstilės atliekos sudarė penktadalį visų „kita“ grupės atliekų. Šios grupės atliekos pagal rūšį: 27% cigarečių pakeliai, žiebtuvėliai, el. cigaretės, 6% plastiko maišeliai, 5% tekstilė, 42% kita, 14% kita pakuotė, 3% pavojingos atliekos, 3% įdomūs radiniai.

Didžioji dalis surinktų atliekų neperdirbamos, pagamintos iš kombinuotų arba kitokių neperdirbamų medžiagų. Rastas plastikas taip pat dažniausiai nebetinkamas perdirbti, jis būna suteptas bei pradėjęs irti, o plastiko rūšies informacija prarasta.

Šiukšlės randamos visoje Lietuvoje. Tą patys sužinojome pėsčiomis apėję mūsų šalį, surinkę ir suskaičiavę rastas atliekas. Daugiau nei 2/3 visų šiukšlių yra vienkartinės pakuotės (dažniausiai tai maisto pakuotės), žmonės nėra finansiškai motyvuoti grąžinti jas pakartotiniam naudojimui. Pro mašinų langus išmetamos bei ilsintis gamtoje paliekamos atliekos byloja apie žemą mūsų visuomenės kultūros lygį, kurį būtų galima kelti. Kadangi didžioji atliekų dalis yra pakuotės, tam daugiau dėmesio galėtų skirti organizacijos, užtikrinančios gamintojų ir importuotojų atsakomybės už tinkamą atliekų sutvarkymą įgyvendinimą. Dauguma rastų atliekų pagamintos iš kombinuotų ar kitų neperdirbamų medžiagų – 57 %. Nors plastiko atliekos sudarė 29 % to, ką radome, dauguma taip pat buvo nebetinkamos perdirbimui (praradę medžiagiškumo ženklinimą, purvinos ir apirę). Manome, kad perdirbamos medžiagos bei skaidri ir sklandžiai veikianti perdirbimo sistema motyvuotų žmones tinkamai šalinti atliekas“.

Pokalbyje apie šiukšles ir daiktus Giedrius pamini tai, kas svarbiausia – vertybės. „Aš klausiu vaikų, kas jiems yra Kalėdos. Dažniausiai jie atsako, jog tai dovanų metas. Taip yra formuojama žinutė per visas medijas. Ką tai reiškia? Pramonė pakeitė mūsų vertybes, nes dabar daiktas yra vertybė, o ne žmogus, bendravimas, apsikabinimas, džiaugsmas. Dabar jei draugas atėjo į gimtadienį be dovanos, tai jis bus atitinkamai įvertintas. Taigi pramonė mus iš ties pakeitė. Vis tik, jei žmonės susimastys, jei tokie žmonės kaip mes galės prieiti prie vaikų, juos mokys, tai pasikeis. Kaip iškilo pramonė, taip ir pasikeis. Sakydamas mažinkime vartojimą, aš labiau turiu omeny priklausomybę nuo daiktų. Mes tikrai per daug jų turime. Gal geriau vartotume paslaugas, eitume į koncertus, teatrus, geriau vartotume kultūrą? Kitaip pažiūrėkime į daiktus. Mes juos perkame, o tam reikia pinigų, pinigus uždirbame naudodami savo laiką. Mūsų gyvenimo laikas yra daiktai. Kodėl mes švaistome savo gyvenimo laiką daiktams? Manau, jog žmonės po truputėlį sąmoningėja ir keičiasi“.

Dėkoju Giedriui Bučui už jo darbą ir pasidalijimą išmintimi. Kviečiu visus nelikti abejingais ir prisidėti tvarkant mūsų aplinką.