Naujiena

Kam Žirmūnuose pinamos tvorelės?

2022 02 18

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Apleistoje Žirmūnų parko dalyje pradėti tvarkymo darbai. Iš tikrųjų aktuali teritorijos dalis iki šiol nebuvo priskiriama parkui. Taigi, Žirmūnų parkas plečiasi, o vietos gyventojų nuomonė ir pageidavimai mums suformavo malonią užduotį – pagražinti, bet pernelyg neišdailinti gamtos. Mūsų kolektyvo norai taip pat buvo panašūs.

Pirmame teritorijos tvarkymo etape dalyvavęs UAB „Girion“ vadovas Rokas Laukineitis parke pasiūlė naudoti originalų šakų tvarkymo būdą – šakas, kurios lieka retinant krūmus ir genint medžius, pinti į tvoreles. Anot Roko, toks metodas neretai taikomas svečiose šalyse. Tvorelių pynimą iš šakų ir įvairiapusę tokio sprendimo naudą verta aptarti išsamiau.

Žirmūnuose tvarkoma teritorija nevienalytė. Vienas svarbiausių saugotinų objektų joje yra senasis sodas. Obelimis ir kriaušėmis apaugusi teritorija jau buvo spėjusi apželti menkais medeliais ir krūmais. Išvalius vaismedžių polajį, po obelimis liko augti tik žydintys ir vaisius duodantys krūmai: lazdynai, ožekšniai, erškėtrožės. Darbų metu susidarė nemažas kiekis biomasės – tai medžiaga tvorelėms pinti. Panašias tvoreles, ko gero, kiekvienas yra matęs šalies pajūryje. Jomis tvirtinamos slenkančios arba nykstančios smėlio kopos. Tvorelės draugiškos aplinkai, nes yra labai paprastos. Medžiaga pynimui gaunama iš aplink augančių sumedėjusių augalų. Kuriant bet kurią parko infrastruktūrą reikia siekti, kad būtų naudojamos gamtinės medžiagos. Betonas, plienas, plastikas praktiškai visada bado akis kaip nenatūralus, iš konteksto iškrentantis dalykas.

Tvorelės padeda skaidyti parko erdves į aktyviai ir pasyviai naudojamas zonas. Ne visą gausiai apžėlusį plotą viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ ruošiasi pritaikyti lankymui – didelė dalis teritorijos liks tiesiog gamtai. Tvorelė kuria aiškią ribą, už kurios nebus šienaujama.

Tvarkant, genint medžius visada lieka nemažas kiekis šakų. Kad nereikėtų gaišti ir jas nuolat vežti iš teritorijos, šakas galima toliau pinti į jau esamą konstrukciją. Su laiku tvorelė augs ir didės. Toks sprendimas padeda laikytis principo, kad medžiagos iš ekosistemos neturėtų būti išvežamos. Šakų tvora, žinoma, palaipsniui pūva ir taip sugrįžta į augalų, gyvūnų ir grybų karalystę kaip natūrali organinė trąša.

Viena priežasčių, kodėl artimiausioje žalioje aplinkoje nebegyvena tokie paukščiai kaip liepsnelės, karetaitės, startos, yra ta, kad gamta per daug tvarkoma. Sumalamos visos šakos, supjaustomi visi virtuoliai, nukertami nudžiūvę medžiai – stuobriai su visomis drevėmis. Pintų šakų tvorelė grąžina paukščiams būtiną priedangą, natūralią šakų konstrukciją į parką. Tarp šakelių yra galybė lizdams krauti patogių plyšių. Aukštesnėje tvorelėje gali apsigyventi peliniai graužikai, taip pat kiaunės, šermuonėliai, žebenkštys.

Iš šakų tvoreles pinantys žmonės mato tokio sprendimo prasmę. Aplinkos tvarkytojas Rolandas iš karto suprato, kad tvorelę galima ne tik tiesiai kloti, bet ir kūrybiškai pavingiuoti, tarsi upę. Eiliniu atveju darbininkai tiesiog temptų šakas į krūvas, kurias traktorius kaušu pakabintų ir išvežtų – banalu, grubu. O štai parko tvorelių pynime galime įžvelgti gamtos meno užuomazgų, nes ne kiekvienas vienodai gražiai geba tvoreles pavingiuoti.

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ džiaugtųsi, jei atsirastų žmonių, norinčių prisidėti prie Žirmūnų parko kūrimo pinant šakų tvoreles. Turinčius gražių planų kviečiu kreiptis tiesiogiai į mane – miškininką Raimundą Ereminą.